STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS
Studijų dalykai pagal grupes |
Kreditai (ECTS) |
1 KURSAS |
51 |
1 SEMESTRAS |
30 |
Privalomieji dalykai |
30 |
Vadyba* |
3 |
Švietimo ir mokslo politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje |
6 |
Mokslinių tyrimų metodologija |
6 |
Viešųjų paslaugų vadyba |
6 |
Žmogiškųjų išteklių vadyba mokykloje |
6 |
Lyderystė mokymui ir mokymuisi |
6 |
2 SEMESTRAS |
21 |
Privalomieji dalykai |
15 |
Švietimo strateginis valdymas ir politikos analizė |
6 |
Tarptautinių švietimo projektų vadyba |
6 |
Magistro darbo projektas |
3 |
Pasirenkamieji dalykai |
6 |
Inovacijų politika ir vadyba |
6 |
Modernių ugdymo technologijų valdymas |
6 |
Švietimo komunikacija ir rinkodara |
6 |
Švietimo teisinis reguliavimas |
6 |
Viešojo administravimo lyginamoji analizė |
6 |
2 KURSAS |
39 |
3 SEMESTRAS |
15 |
Privalomieji dalykai |
15 |
Mokslinė tiriamoji praktika |
6 |
Švietimo ir mokslo įstaigų valdymas |
6 |
Magistro darbo projektas |
3 |
4 SEMESTRAS |
24 |
Privalomieji dalykai |
24 |
Magistro baigiamasis darbas |
24 |
* – Studijų dalykai privalomi studentams, nestudijavusiems jų bakalauro studijų metu.
Bendrosios kompetencijos ir studijų programos rezultatai (siekiniai)
1. Mokymosi ir veikimo dinamiškai besikeičiančioje aplinkoje kompetencija
- Demonstruoja aktualias politikos formulavimo ir jos įgyvendinimo žinias, šiuolaikiškus administracinius gebėjimus ir siekimą juos tobulinti.
- Geba įvardinti galimas problemas, jų alternatyvas ir išsprendimo būdus, taikyti šiuolaikinius socialinių mokslų tyrimų metodus.
2. Vadovavimo, reagavimo į naujas situacijas ir problemų sprendimo kompetencija
- Geba integruoti žinias, rinkti, sisteminti informaciją ir duomenis situacijoms vertinti, interpretuoti surinktą informaciją, nustatyti esmines problemas ir sisteminiu požiūriu įvertinti jų sprendimų galimybes.
- Geba atskleisti švietimo institucijų veiklos galimybes, vadovauti joms, skatinti struktūrinius, funkcinius, veiklos turinio pokyčius, palyginti švietimo sistemų modelius Europos Sąjungos (ES) šalyse bei išanalizuoti jų kaitos tendencijas.
3. Komunikavimo informacinėje erdvėje ir bendravimo su įvairiomis interesų grupėmis kompetencija
- Geba, pasinaudodamas mokslinėmis žiniomis, sklandžiai ir argumentuotai perteikti mintis, teikti konsultacijas, vykdyti ekspertinę veiklą švietimo valdymo klausimais, užmegzti ir plėtoti kontaktus su socialiniais partneriais.
- Geba pateikti savo analitines išvadas ir pasiūlymus iš savo veiklos srities, grįsti bendravimą ir bendradarbiavimą su interesų grupėmis įgytomis žiniomis ir praktine patirtimi, kurti pasitikėjimo ir įsipareigojimo bendriems tikslams atmosferą.
4. Iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencija
- Geba taikyti šiuolaikinės vadybos principus švietimo valdymo procesuose, įgyja savarankiško mokymosi, analitinių ir apibendrinimo įgūdžių, reikalingų iniciatyvumui, verslumui ir lyderystei ugdyti.
- Geba būti iniciatyvus švietimo institucijos veikloje, inicijuoja pokyčius ir geba jiems vadovauti, geba analizuoti ir kritiškai vertinti šiuolaikinių vadybos metodų adaptavimą Lietuvos ir kitų šalių švietimo valdyme.
5. Mokslinių tyrimų organizavimo ir vykdymo kompetencija
- Gebėjimas inicijuoti, organizuoti ir savarankiškai atlikti aktualius kiekybinius ir kokybinius mokslinius tyrimus, kvalifikuotai analizuoti visuomenės socialines permainas, interpretuoti rezultatus tarpdalykiniu požiūriu, atsižvelgiant į nacionalinę ir tarptautinę perspektyvą.
- Gebėjimas taikyti mokslinių tyrimų rezultatus praktinėje veikloje, ieškant geriausių veiklos sprendimų nuolat kintančių, neapibrėžtų ir kompleksinių situacijų sąlygomis.
Dalykinės kompetencijos ir studijų programos rezultatai (siekiniai)
6. Švietimo ir mokslo politikos formavimo ir įgyvendinimo kompetencija
- Žino švietimo ir mokslo politikos formavimo etapus, supranta švietimo sektoriaus vidinę ir išorinę aplinką. Geba taikyti politinės analizės procedūras ir priemones.
- Žino naujausias pasaulines viešojo valdymo tendencijas, suvokia eurointegracijos ir globalizacijos procesų įtaką švietimo ir mokslo valdymo pokyčiams.
7. Švietimo ir mokslo procesų valdymo analizės ir vertinimo kompetencija
- Geba numatyti švietimo ir mokslo institucijų perspektyvas, integracines galimybes, argumentuotai pagrįsti demografinių, socialinių ir politinių procesų įtaką švietimo ir mokslo valdymo institucijoms.
- Geba analizuoti ir vertinti esamą situaciją ir numatyti jos pokyčius, institucijos galimybes įtakoti situacijos pokyčius, dalyvauja sudarant veiklos strateginius planus, pasinaudoja strateginio valdymo žiniomis, tyrimų gebėjimais.
8. Švietimo ir mokslo politikos formavimo paveikimo kompetencija
- Geba dalyvauti konkrečių sprendimų priėmime, teikia argumentuotus pasiūlymus sprendimams priimti.
- Geba bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio švietimo ir mokslo institucijomis ieškant alternatyvų sprendžiant aktualias švietimo ir mokslo klausimus.
Ištęstinės studijos (lietuvių k.)
Dauguma programos paskaitų ir seminarų vyks penktadienio vakarais nuo 18 val. iki 21 val. ir šeštadieniais (apie 6 val.) su išimtimis kelių dalykų, kurių paskaitos vyks ir kitų darbo savaitės dienų vakarais nuo 18 val.
Kas gali pretenduoti
- Baigę pirmosios pakopos verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės universitetines bakalauro studijas.
- Baigę bet kurios studijų krypties universitetines bakalauro studijas.
- Baigusiems kolegijas, siūlomos viešojo administravimo krypties papildomos studijos, kurios vyksta prieš magistrantūros studijas.
- Baigusiems kolegijas ir atitinkantiems papildomus reikalavimus yra galimybė po motyvacijos pokalbio pretenduoti į programą be papildomųjų studijų.
Jei baigėte kitos studijų krypties bakalauro studijas, šių studijų metu (kad įgytumėte pasirinktos studijų krypties pagrindus) turėsite papildomai išlaikyti šį studijų dalyką: „Vadyba“ (jeigu jų nestudijavote bakalauro studijose).
Konkursinio balo sandara pretenduojantiems į magistrantūros studijas:
- Konkursinį balą sudaro dviejų dalių suma:
- baigiamųjų egzaminų ir (arba) baigiamojo darbo įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis, padaugintas iš 0,8 svertinio koeficiento;
- likusiųjų diplomo priede arba priedėlyje įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis.
Baigusiųjų Lietuvos aukštąsias mokyklas, diplomo priedėlyje esantys nekonvertuoti į 10-ties balų sistemą pažymiai, įgyti pagal mainų programas, neįtraukiami į konkursinį balą.
- Konkursinio balo sandara pretenduojantiems į atitinkamų magistrantūros studijų programų studijas po papildomų studijų.
Konkursinį balą sudaro dviejų dalių suma:
- baigiamųjų egzaminų ir (arba) baigiamojo darbo įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis, padaugintas iš 0,8 svertinio koeficiento;
- likusiųjų diplomo priede arba priedėlyje ir papildomų studijų pažymėjime esamų įvertinimų (pažymių) aritmetinis vidurkis.
Priėmimo tvarka į magistrantūros studijas
Registracija Studentų priėmimo informacinėje sistemoje nuo birželio 6 d.