Piniginės socialinės paramos nepaėmimo, turint teisę ją gauti, priežastys bei sprendimo būdai (NON-TAKE-UP),  Nr. S-REP-21-6

Projekto Nr. S-REP-21-6
Projekto pavadinimas: „Piniginės socialinės paramos nepaėmimo, turint teisę ją gauti, priežastys bei sprendimo būdai (NON-TAKE-UP)“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-03-01 iki 2022-02-28
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc.dr. Vida Česnuitytė

Projekto rezultatų santrauka: Projekto tikslas – identifikavus piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo priežastis ir mastą Lietuvoje, sukurti socialinės paramos išmokų nepaėmimo identifikavimo savivaldybėse ir visos šalies mastu metodiką. Projekte susitelkta į dvi pagrindines socialinės paramos formas: socialinę pašalpą bei būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas.
Atlikti tyrimai atskleidė, kad pagrindines socialinės paramos išmokų nepaėmimo priežasčių grupes: informacijos stoka; biurokratinių/ administracinių procedūrų sudėtingumas; šešėlinės pajamos; socialiniai barjerai/ stigmatizacija. Akivaizdžiai skiriasi gyventojų ir ekspertų nuomonės dėl piniginės socialinės paramos nepaėmimo priežasčių. Anot gyventojų, pagrindinės priežastys yra informacijos stoka ir sudėtingos biurokratinės procedūros, o ekspertų nuomone – pragyvenimo šaltinių (piniginių ar nepiniginių) turėjimas, informacijos stoka, baimė sulaukti neigiamos aplinkinių reakcijos arba patirti gėdą/ stigmą. Be to, išryškėjo socialinės paramos nepaėmimo geografinė diferenciacija.
Identifikuotos tokios potencialių piniginės socialinės paramos nepaimančių gyventojų grupės – „nežiniukai“, „antiformalistai“, „pogrindininkai“ ir „kuklieji“ – su atitinkamomis charakteristikomis. Nustatyta, kad piniginės socialinės paramos nepaimantys asmenys dažnai yra itin jauno arba pensinio amžiaus, našliai, gyvena kaimo vietovėje arba mažoje gyvenvietėje, o namų ūkyje yra suaugusių narių – bedarbių. Jeigu piniginės socialinės paramos nepaima vidutinio amžiaus asmuo, tai labai tikėtina, kad turi tokias papildomas charakteristikas: yra vyras, vienišas (išsiskyręs), bedarbis, turintis žalingų įpročių, priklausomybių arba negalią. Jeigu asmuo nedirba apmokamo darbo ir yra pensininkas arba dirba apmokamą darbą, bet be darbo sutarties, ir kartu turi vidurinį be profesinio pasirengimo, arba žemesnį išsilavinimo lygį, tikėtina, kad stokoja pragyvenimo lėšų ir yra potencialus piniginės socialinės paramos gavėjas. Paramos nepaimančiųjų pajamų šaltiniuose dominuoja samdomo darbo pajamos ir senatvės pensija, kartais asmenys turi neoficialių pajamų šaltinių. Pagal kai kurias charakteristikas piniginės socialinės paramos nepaimantieji yra panašesni į jau paramą gaunančius, pagal kitas charakteristikas – į paramos nestokojančius. Todėl tikėtina, kad dažnai piniginės socialinės paramos nepaima gyventojai, kurie dabartiniu metu patiria nepriteklių, tačiau anksčiau niekada nebuvo tokioje situacijoje, savo aplinkoje neturėjo tokių pavyzdžių, ir kartu stokoja ir kitų įgūdžių, kad gautų informaciją, jog parama jiems priklauso, kur jos kreiptis ir pan. Kitaip tariant, tai potencialiai visiškai nauji piniginės socialinės paramos klientai, kurie nėra susipažinę su jos veikimu.
Gyventojų ir ekspertų nuomonės dėl piniginės socialinės paramos nepaėmimo mastų šalyje iš esmės skiriasi. Ekspertų nuomone, piniginės socialinės paramos nepaėmimo mastas šalyje nėra reikšmingas, o piniginės socialinės paramos nepaima tik tie gyventojai, kurie nenori jos gauti. Projekto darbo grupė sukūrė keturis piniginė socialinės paramos nepaėmimo masto nustatymo metodus, kurie sąlyginai pavadinti: Objektyvus kiekybinis, Subjektyvus kiekybinis (pagal gyvenimo lygio įsivertinimą), Subjektyvus kiekybinis (pagal socialinį ratą), Ekspertinis. Šiuos metodus išbandžius su Projektų tyrimų duomenis nustatyti tokie piniginės socialinės paramos nepaėmimo mastai: pagal Objektyvų kiekybinį metodą – 21 proc., pagal Subjektyvų kiekybinį (pagal gyvenimo lygio įsivertinimą) – 23 proc., pagal Ekspertinį – 6-10 proc. Pagal Subjektyvų kiekybinį (pagal socialinį ratą) nustatyti piniginės socialinės paramos mastai pagal atskiras paramos nepaėmimo priežastis: dėl nežinojimo, kad ji priklauso – 63 proc.; nes tai padaryti pernelyg sudėtinga – 58 proc.; nes turi kitų pragyvenimo šaltinių (piniginių arba nepiniginių) – 52 proc.; dėl nežinojimo, kur kreiptis – 51 proc.; dėl mažo išmokos dydžio – 41 proc.; bijant sulaukti neigiamos aplinkinių reakcijos arba patirtį gėdą – 39 proc.

Projektas vykdytas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamą reikminių tyrimų projektų priemonę.