Šiuolaikinio pasaulio kalbų ir kultūrų įvairovėje vertėjai bei redaktoriai atlieka ypač svarbų komunikacijos vaidmenį. Jie užtikrina, kad skirtingomis kalbomis išreikštos idėjos, parašyti tekstai ir kita informacija būtų aiškiai ir tiksliai perteikta skirtingų šalių gyventojams. O sausio 31-oji pasaulyje minima kaip tarptautinė Kalbos redaktorių ir korektorių diena.

Kalbos redaktoriai ir vertėjai atlieka itin svarbų vaidmenį, užtikrindami, kad informacija būtų aiški, taisyklinga ir sklandžiai perteikiama. Nepaisant to, kad technologijų amžiuje šios profesijos atstovai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos kelia dirbtinio intelekto pažanga, vertėjai ir redaktoriai išlieka nepakeičiami, kuomet reikalingas aukštos kokybės, kultūriškai tikslus ir taisyklingas tekstas.

Jie atlieka funkcijas, kurių dirbtinis intelektas dar negali atlikti – užtikrina originalaus kūrinio autentiškumą, precizišką terminų vartojimą ir stilistinį tobulumą.

Būsimiems studentams, siekiantiems dirbti šioje srityje, Mykolo Romerio universitetas (MRU) siūlo išskirtinę galimybę – bakalauro studijų programą „Vertimas ir redagavimas“, skirtą parengti šiuolaikinius specialistus, kurie geba derinti kritinį ir analitinį mąstymą su kūrybiškumu bei technologiniu išprusimu.

Ši programa buvo įkurta 2012 metais, siekiant atliepti sparčiai augusį vertėjų poreikį. „Vertimo paslaugų reikėjo visur – tarptautinėms organizacijoms, leidykloms, valstybinėms institucijoms, kurios susidūrė su augančiomis vertimo apimtimis ir kalbų įvairovės plėtra“,  – pasakojo studijų programos vadovė doc. dr. Vilhelmina Vaičiūnienė.

Programoje yra akcentuojama daugiakalbystė. Be anglų kalbos, studentai gali pasirinkti norvegų, ispanų, prancūzų, vokiečių, korėjiečių ar kinų kalbą. Pasak MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Humanitarinių mokslų instituto (HMI) vyresniosios lektorės ir redaktorės dr. Ilonos Čiužauskaitės, „toks kalbų pasirinkimas atliepia šiuolaikinio pasaulio ir globalios rinkos poreikius, suteikdamas studentams pranašumą tarptautinėje darbo rinkoje.“ Be to, studentams paskaitas ir seminarus veda ne tik patyrę akademikai, bet ir profesionalūs vertėjai bei redaktoriai, besidalinantys savo praktine patirtimi.

Studijų programa išsiskiria savo praktiniu pritaikomumu. Greta bendrojo pobūdžio filologinių žinių, studentai įgyja vertimo ir redagavimo įgūdžius – nuolat praktiškai dirba su tekstais: juos verčia, redaguoja, analizuoja bei tobulina. „Programos studentai jau pirmuose kursuose įgyja redagavimo ir vertimo pagrindus, mokosi analizuoti tekstus, dirbti su jų kalbiniu, loginiu ir stilistiniu lygmenimis“, – teigia doc. dr. V. Vaičiūnienė.

Pasak dr. I. Čiužauskaitės, augančios mašininio vertimo apimtys kelia ne grėsmę, o naujų kompetencijų, susijusių su DI technologijų išmanymu ir įvaldymu poreikį. „Be abejo, naujausios tendencijos rodo, kad vertėjo darbo pobūdis keičiasi.  Vertėjo ir redaktoriaus darbas neįsivaizduojamas be technologijų, įvairių vertimo programų, mašininio vertimo specifikos išmanymo. Vertimo ir redagavimo įrankiai nuolat kinta ir tobulėja, todėl ir profesionalus vertėjas privalo nuolat tobulėti ir plėtoti savo žinias. Didėjant mašininio vertimo apimtims vis daugiau kalbama apie redaktoriaus ir post-redaktoriaus poreikį, kuris sietinas su kūrybiškumu, kritiniu ir analitiniu mąstymu bei geru konteksto išmanymu“, – teigia MRU docentė.

„Dabartinėje vertimo paslaugų industrijoje teksto redagavimas ir ypač „post-redagavimas“ įgauna didesnį svorį. O tam reikia naujų gebėjimų, kuriuos studentai lavina studijų metu (studijų dalykuose, skirtuose technologijų išmanymui bei vertimo ir redagavimo gebėjimų taikymui ir tobulinimui) ir praktikose. Dirbtinis intelektas keičia vertimo ir vertėjo sampratą, dažnu atveju DI tenkina buitinio lygmens vertimo poreikį, tačiau valstybiniame ir profesiniame kontekste profesionalūs vertėjai-redaktoriai yra būtini“, – antrina doc. dr. V. Vaičiūnienė.

MRU studentų praktiniai gebėjimai yra pastebimi ir už universiteto ribų – yra dalyvavę reikšminguose vertimo projektuose: 2018 metais iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą išvertė knygą vaikams „Sophie la vache musicienne“, o 2019 ir 2020 metais vertė čekų bei Izraelio autorių trumpąsias biografijas. „Tokie projektai leidžia studentams išbandyti savo gebėjimus realiose situacijose ir įgyti vertingos praktikos“, – sako dr. I. Čiužauskaitė. Studijų metu taip pat suteikiamos galimybės atlikti stažuotes pagal „Erasmus+“ programą ar dalyvauti vertimo stažuotėse Europos Komisijoje.

Šios programos absolventai gali dirbti leidybos srityje, vertimų biuruose, valstybinėse ir tarptautinėse organizacijose, naujienų agentūrose, žiniasklaidoje bei kitose srityse, reikalaujančiose filologinių žinių ir kultūrų pažinimo. „Profesionalus vertėjas ir redaktorius yra būtinas, kai kalbama apie kokybišką komunikaciją valstybiniame ir profesiniame lygmenyje“, – teigia doc. dr. V. Vaičiūnienė.