Tvarus miestų vystymas – svarbi užduotis šių dienų pasaulyje. Dėl klimato kaitos vis gausėjant ekstremalių reiškinių, tokių kaip karščio bangos ar intensyvios liūtys, augant gyventojų skaičiui, miestų žaliųjų erdvių vaidmuo tampa vis svarbesnis. Tai ne tik parkai ar medžių alėjos, bet ir miestiečių kasdienio gyvenimo kokybei svarbūs veiksniai. Jungtinės Tautos pabrėžia tokių erdvių reikšmę miestuose, nes jos teikia įvairias ekosistemines paslaugas: nuo klimato ir vandens srautų reguliavimo iki kultūrinės bei rekreacinės naudos.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkas Luisas Miguelis de Lima Valenca Pinto savo disertacijoje „Duomenimis pagrįsta efektyvaus miesto žaliųjų erdvių valdymo sistema – socialinių ir aplinkos mokslų indėlis“ pasiūlė inovatyvų metodą, kaip valdyti miestų žaliąsias erdves, kad jos geriau atitiktų gyventojų poreikius ir prisidėtų vystant tvarius miestus.

Ar duomenys padeda planuoti žaliąsias erdves?

Dr. L. Pinto tyrimas grindžiamas principu „iš apačios į viršų“, kai sprendimai priimami atsižvelgiant į tikrus gyventojų poreikius. „Miesto žaliosios erdvės nėra tik parkai ar miškai – jos yra mūsų kasdienio gyvenimo kokybės, sveikatos ir emocinės gerovės dalis. Norint jas valdyti efektyviai, reikia remtis duomenimis, o ne tik nuojauta“, – teigia tyrėjas.

Tyrime nagrinėjama situacija Vilniaus, Porto bei Koimbros (Portugalija) miestuose. Siekiama suprasti, kaip skirtingose kultūrose suvokiamos ir naudojamos žaliosios erdvės, kokios miestiečių nuostatos apie jų teikiamą socialinę bei kultūrinę naudą.

Remiantis gautomis įžvalgomis, sukurta nauja valdymo sistema, kuri padeda įvertinti miestų žaliųjų erdvių prieinamumą, bendruomenių įtraukimą, atsparumo klimato kaitai bei tvarumo veiksnius. Valdymo sistema sujungia įvairių sričių, pavyzdžiui, vadybos ir aplinkosaugos mokslo, idėjas. Ji pagrįsta duomenimis, surinktais tiesiogiai iš konkretaus miesto gyventojų, besinaudojančių žaliosiomis miesto erdvėmis. Kadangi sistema remiasi vietos duomenimis, ją galima lanksčiai pritaikyti įvairiuose miestuose.

„Mūsų sistema ne tik leidžia efektyviau valdyti žaliąsias erdves, bet ir padeda formuoti miestų politiką, užtikrinančią socialinį teisingumą. Tai svarbu tiek aplinkosauginiu, tiek bendruomeniniu aspektu“, – aiškina mokslininkas.

Netikėti rezultatai: žiema Vilniuje stebina

Vienas įdomesnių atradimų pačiam tyrėjui – gauti stebėjimų rezultatai Vilniaus parkuose. Apie 20 tūkst. stebėjimų buvo atlikti tiek vasarą, tiek žiemą. Dr. L. Pinto nustebino atradimas, kad kai kuriose vietose žiemą lankytojų buvo daugiau nei vasarą. Pasak jo, sniegas miškams suteikia šviesos ir saugumo jausmą, kuris, panašu, labiau skatina žmones juose lankytis. Tai rodo, kad miesto žaliosios erdvės turi sezoninių ypatumų, kuriuos būtina įvertinti planuojant jų priežiūrą ir plėtrą.

Mokslininką nustebino ir kultūriniai skirtumai: „Lietuviai natūraliai ir drąsiai naudojasi miesto miškais. Vilnius – vienas žaliausių Europos miestų. Pastebėjau, kad vietiniai gyventojai įpratę vaikščioti po miesto miškus, o tai man buvo netikėta patirtis, priešinga žmonių įpročiams gimtojoje Portugalijoje“.

„Dideliuose ir tankiai apgyvendintuose miestuose žaliosios erdvės yra vienintelė vieta, kur daugelis miestiečių turi galimybę užmegzti ryšį su gamta“, – reziumuoja dr. Luisas Miguelis de Lima Valenca Pinto

Žaliųjų erdvių svarba miesto ekosistemai

MRU mokslininko tyrimas parodė, kad žaliųjų erdvių valdymas yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, turinti tiesioginę įtaką visuomenės sveikatai ir socialinei gerovei. Disertacijoje pateikta valdymo sistema leidžia rinkti realius duomenis apie konkrečios vietos gyventojų elgseną ir pritaikyti juos planuojant miesto erdves.

„Vietos bendruomenių įsitraukimas ir tikslus duomenų rinkimas gali ne tik padėti efektyviau valdyti žaliąsias erdves, bet ir sumažinti viešąsias išlaidas, susijusias su žaliųjų protų priežiūra, piliečių psichine, fizine ir socialine sveikata, visuomenės saugumu“, – teigia mokslininkas. Šis modelis gali būti pritaikytas įvairiuose miestuose ir padėti kurti darnesnes, į žmonių poreikius orientuotas miesto aplinkas.

„Sakykime, Vilniaus Vingio parke, taikant duomenimis grįstą valdymą, būtų galima stebėti lankytojų srautus skirtingais metų laikais ir optimizuoti parko priežiūrą pagal realius poreikius. Pavyzdžiui, jei duomenys parodytų, kad tam tikrose vietose žiemą išauga pėsčiųjų skaičius, ten būtų galima įrengti papildomą apšvietimą ar takus prižiūrėti dažniau“, – dalinasi Lietuvoje mokslinę veiklą vykdantis portugalas.

Dr. L. Pinto tyrimas primena, kad miesto žaliųjų erdvių valdymas svarbus ne tik formuojant kraštovaizdį, bet ir mažinant klimato kaitą, taip pat kuriant sveikesnius, gyvybingesnius miestus. Tinkamai valdant žaliąsias erdves, galima tvariau vystyti miestus ir skatinti teigiamus pokyčius tiek aplinkoje, tiek bendruomenėje.

Šis tarpdisciplininis darbas apjungia socialinės geografijos ir vadybos mokslo sritis. Pateikiamos įžvalgos leidžia giliau suprasti žmogaus ir gamtos santykių sudėtingumą miestuose. Pasiūlyta sistema atveria naujas galimybes Europos miestams siekti tvaraus ir teisingo miestų žaliųjų erdvių valdymo, suteikdama viltingų perspektyvų jų ateičiai.

 

Norintys susipažinti su disertacija plačiau, čia.

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Asociatyvi foto iš www.canva.com ir asmeninio Luis Pinto archyvo