Gegužės 12 dieną vyks referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Pagal šiuo metu galiojantį Konstitucijos 12 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik labai retais, išskirtiniais atvejais, dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys. Konstitucinis Teismas yra daug kartų konstatavęs, kad, norint išplėsti galimybes turėti ir kitos valstybės pilietybę, būtina pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį.

 

Tam ir yra organizuojamas referendumas. Tai dėl ko balsuosime referendume? Kol nebuvo prasidėjusi referendumo viešinimo kampanija, buvo aišku, kad balsuosime dėl to, ar leisti Lietuvos piliečiams vienu metu turėti ir kitos valstybės pilietybę. Taigi, balsuosime už tai, ar dviguba (daugybinė) pilietybė gali būti plačiai paplitęs reiškinys. Taip parašyta Seimo nutarimo paskelbti referendumą aiškinamajame rašte, kuriame nurodoma, kad referendumas rengiamas „siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes ir suteikti kuo didesniam iš Lietuvos išvykusių piliečių galimybę išlaikyti tamprų, pilietybės saitais susaistytą, ryšį su valstybe“ [čia ir toliau kursyvu išskirta mano. – V.S.].

 

Pagal referendumui teikiamą Konstitucijos 12 straipsnio pataisą Lietuvos piliečiai galės kartu turėti ne bet kurios kitos valstybės pilietybę, o tik tos, kuri atitiks Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, pirmiausia Europos Sąjungai ir NATO priklausančių valstybių pilietybę.

Numatyta ir tai, kad Seimas galės priimti konstitucinį įstatymą ir jame nustatyti ir kitus atvejus, kada Lietuvos pilietis galės kartu būti ir kitos valstybės pilietis. Pagal siūlomą Konstitucijos pataisą dvigubą (daugybinę) pilietybę galės turėti ne tik lietuvių kilmės asmenys, bet ir visi Lietuvos piliečiai, Lietuvos pilietybę įgiję gimimu, t. y. tie, kurių tėvai ar vienas iš tėvų jų gimimo metu buvo Lietuvos pilietis.

 

Tokia referendumui teikiamos Konstitucijos 12 straipsnio pataisos esmė. Jeigu pataisai būtų pritarta, didelė dalis Lietuvos piliečių įgytų galimybę būti kartu ir kitos valstybės ar net kelių valstybių piliečiai, dviguba (daugybinė) pilietybė taptų plačiai paplitusiu reiškiniu. Tai, kas visiems buvo aišku iki prasidedant referendumo viešinimo kampanijai, pasidarė visiškai nebeaišku ją pradėjus.

 

Seimo ir Vyriausybės svetainėse, kuriuose skelbiama informacija apie būsimą referendumą, jam teikiamą klausimą ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus, suformuluotas toks paaiškinimas: „Šiuo referendumu spręsti pateiktas klausimas yra ne dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės įteisinimo, o dėl jau teisėtai įgytos ir turimos pilietybės išsaugojimo.“ Kitaip tariant, balsavimas esą visiškai nesusijęs su dviguba (daugybine) pilietybe, dideliu jos išplėtimu ir įteisinimu. Šis paaiškinimas visiškai paneigia pagrindinį referendumo iniciatorių argumentą, kad referendumas rengiamas „siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes“. Kad svarbiausias referendumo tikslas yra būtent toks, rodo ir Seimo posėdžių stenogramos.

 

Bet, pradėjus referendumo viešinimo kampaniją, šis tikslas staiga pakeičiamas, tiesiog išnyksta, ir pradedama aiškinti, neva „referendumu spręsti pateiktas klausimas yra ne dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės įteisinimo, o dėl jau teisėtai įgytos ir turimos pilietybės išsaugojimo“. Suprask, kad balsavimas dėl pilietybės išsaugojimo niekaip nesusijęs su dvigubos (daugybinės) pilietybės įteisinimu. Šis referendumo viešinimo teiginys rodo, kad jo autoriai arba nieko nesupranta apie tai, ką rašo, arba tai jiems visiškai nerūpi, – svarbu bet kokia kaina, net ir klaidinant visuomenę, pasiekti norimą rezultatą. Juk referendumas organizuojamas būtent norint Konstitucijoje įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, neprarastų turimos Lietuvos pilietybės, galėtų ją išsaugoti. Ar įgiję kitos valstybės pilietybę ir nepraradę Lietuvos pilietybės (ją išsaugoję) Lietuvos piliečiai neturės dvigubos (daugybinės pilietybės)?

 

Aišku, kad turės, nes jie tuo pat metu bus kelių valstybių, t.y. Lietuvos ir kitos valstybės, piliečiai. Jeigu Konstitucijos 12 straipsnio pataisa būtų padaryta, dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Balsavimas dėl pilietybės išsaugojimo yra balsavimas dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės įteisinimo Konstitucijoje. Tai kaip galima teigti, esą referendumas vyks ne dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės įteisinimo, o tik „dėl jau teisėtai įgytos ir turimos pilietybės išsaugojimo“?! Taigi, užuot atvirai ir suprantamai visuomenei paaiškinus, dėl ko bus balsuojama referendume, koks yra tikrasis siūlomos Konstitucijos pataisos turinys, referendumo viešinimo kampanija pradedama nuo gudravimo – pasakoma tik dalis tiesos, bet nutylima tikroji pataisos esmė ir tai, dėl ko iš tiesų bus balsuojama, kokios pasekmės kils, jeigu pataisai bus pritarta. Taip visuomenė yra klaidinama. Valdžios gudravimą galima suprasti – ji siekia įgyvendinti per rinkimus į Seimą duotus pažadus leisti Lietuvos piliečiams turėti ir kitos valstybės pilietybę, labai išplėsti galimybes turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę.

 

Dėl būdų nesismulkinama. Nesvarbu, kad jie nelabai korektiški, nes manipuliuojama sąvokomis, terminais ir net žmonių jausmais: jeigu pakviesime balsuoti dėl turimos Lietuvos pilietybės išsaugojimo, o ne dėl plačios dvigubos (daugybinės) pilietybės įteisinimo, tikėtina, kad už tai balsuos daugiau piliečių. O kad balsavimas dėl pilietybės išsaugojimo yra balsavimas dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės įteisinimo, galima ne tik nutylėti, bet ir, švelniai tariant, pasakyti netiesą, esą balsavimas vyks ne dėl to. Neabejoju, paaiškinimų rengėjai gerai supranta, kad jeigu klausimas bus suformuluotas kitaip, pavyzdžiui, ar esate už tai, kad Konstitucijoje būtų įteisinta plati dviguba (daugybinė) pilietybė, palaikančiųjų tokį siūlymą galėtų būtų gerokai mažiau.

 

Tad kodėl nepamėginus pagudrauti, gal pavyks? Kad ir ką sakytų rengusieji referendumo viešinimo programą ir ją vykdantieji, balsavimas dėl pilietybės išsaugojimo yra balsavimas dėl plačios dvigubos (daugybinės) pilietybės įteisinimo Konstitucijoje. Referendume teks apsispręsti, ar esame už tai, kad dviguba (daugybinė) pilietybė būtų plačiai paplitęs reiškinys, ar kad ji ir toliau būtų griežtai ribojama, kaip yra dabar. Lietuva liko viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje dviguba pilietybė griežtai ribojama. Aplinkybės, dėl kurių Konstitucijoje buvo įtvirtintas griežtas dvigubos pilietybės ribojimas, pastaraisiais dešimtmečiais labai pasikeitė.

 

Tai skatina diskutuoti ir ieškoti, kaip, nepakenkiant visuomenei ir valstybei, būtų galima išplėsti Lietuvos piliečių galimybes kartu turėti ir kitos valstybės pilietybę. Konstitucijos pataisos iniciatorių nuomone, tam pakanka pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Nors jo pakeitimo projekte yra nemažai saugiklių, kurie neleis Lietuvos piliečiams kartu turėti ir kitų, Lietuvai pavojų keliančių ar nedemokratinių, valstybių pilietybės, negalima nepasakyti, kad politikai, rengdami Konstitucijos 12 straipsnio pataisą, nenorėjo matyti jos sąsajų su kitais Konstitucijos straipsniais, vengė diskutuoti apie galimus jų pakeitimus.

 

O tokia diskusija, mūsų nuomone, būtų prasminga. Ypač diskusija apie tai, ar kartu neturėtų būti keičiama Konstitucijos 34 straipsnio pirmoji dalis, kurioje nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 18 metų, turi rinkimų teisę. Tikriausiai ne vienam rinkėjui kyla klausimas, ar norėtume, kad mums, gyvenantiesiems Lietuvoje, valdžią rinktų Lietuvos piliečiai, kurie ilgą laiką gyvens užsienyje, turės kitų valstybių pilietybę, bus davę lojalumo ir ištikimybės joms priesaikas, o su Lietuva neturės jokių ryšių, ją mylės tik iš tolo? Argumentai, kad tokie piliečiai neateina balsuoti, kad jie renka tik vieną Seimo narį ir pan., nelaikytini įtikinamais, nes jeigu Konstitucijos 12 straipsnio pataisa bus priimta, kitų valstybių pilietybę galės turėti šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių, visi jie turės balsavimo teisę ir bet kada galės dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, tad jų įtaka rinkimų ar referendumų rezultatams bus (galės būti) daug didesnė negu dabar.

 

Kitaip tariant, jie rinks (galės rinkti) valdžią, kurios sprendimai turės esminę įtaką mums, gyvenantiesiems Lietuvoje, bet neturės jokios įtakos jiems. Gal siūlant Konstitucijos 12 straipsnio pataisą buvo galima pagalvoti ir apie tai, ar nevertėtų kartu siūlyti pakeisti Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad balsavimo teisės neturi tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie ilgą laiką, pavyzdžiui, dešimt ir daugiau metų, nuolat negyvena Lietuvoje? Su Konstitucijos 12 straipsniu susijęs ir jos 56 straipsnis, pagal kurį Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, turintis ir kitos valstybės pilietybę.

 

Ar, leidus dvigubai pilietybei būti plačiai paplitusiu reiškiniu, ateityje neteks keisti ir šio straipsnio? Juk Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad jeigu valstybė leidžia didelei daliai savo piliečių kartu turėti ir kitos valstybės pilietybę, ji turi leisti jiems būti renkamiems į valstybės parlamentą, negali to drausti. O kaip bus įgyvendinama Konstitucijos 139 straipsnyje numatyta piliečių pareiga atlikti privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą? Ar Lietuvos piliečiai, kurie nuolat gyvens kitose valstybėse ir turės kitos valstybės pilietybę, privalės ją atlikti Lietuvoje?

 

O jeigu jie tokią ar atitinkamą tarnybą jau bus atlikę toje valstybėje, kurioje nuolat gyvens ir kurios pilietybę turės, ar tai reikš, kad jie neturės Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos pareigos atlikti karo tarnybą, galės jos nevykdyti? Tai tik keletas klausimų, mūsų nuomone, susijusių su Konstitucijos 12 straipsnio pataisa. Jais iki šiol mažai diskutuota ir net vengiama to, o juos užduodantiesiems dažniausiai sakoma, kad dabar sunku atsakyti, kad tai bus sprendžiama ateityje, kad bus sudarytos sutartys su kitomis valstybėmis, kad bus priimti atitinkamai įstatymai ir pan.

 

Būtų gerai atsakymus, bent jų metmenis, rinkėjams žinoti prieš einant į referendumą, o ne po jo. Visų mūsų gegužės 12 dieną laukia labai atsakingas pasirinkimas. Spręsime, ar esame už tai, kad dviguba (daugybinė) pilietybė būtų plačiai paplitęs reiškinys, ar ji ir toliau turi būti griežtai ribojama, kaip yra dabar. Toks referendumo viešinimas, kai manipuliuojama sąvokomis, vartojamos formuluotės, tik iš dalies atspindinčios tikrąjį referendumui teikiamo klausimo turinį, atvirai nepasakoma, kad balsuosime dėl to, ar dviguba (daugybinė) pilietybė gali būti plačiai paplitęs reiškinys, nelaikytinas sąžiningu ir tinkamu visuomenės informavimu.

 

Veikiau priešingai. Apgaulingai peršant mintį, neva referendumu spręsti pateiktas klausimas yra ne dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės įteisinimo, o tik dėl jau teisėtai įgytos ir turimos pilietybės išsaugojimo, visuomenė yra atvirai klaidinama, nes Lietuvos pilietybės išsaugojimas, apie kurį rašoma Seimo ir Vyriausybės svetainėse, yra ne kas kita, kaip didelis dvigubos (daugybinės) pilietybės išplėtimas ir jos įteisinimas Konstitucijoje.

 

Neturi reikšmės, ar netikslūs ir klaidinantys teiginiai apie referendumui teikiamą klausimą skleidžiami sąmoningai, siekiant bet kokiais būdais įteisinti dvigubą (daugybinę) pilietybę, ar dėl elementaraus nesupratimo, vien mechaniškai kartojant išeivijos organizacijų atstovų sugalvotas teisiškai visiškai nepagrįstas ir klaidinančias formuluotes. Toks, mūsų nuomone, nekorektiškas referendumo viešinimas duoda pagrindą abejoti, ar referendumu nuoširdžiai siekiama išsiaiškinti tikrąją Tautos valią. Kita vertus, referendumo viešinimo kampanija, kuri grindžiama ir minėtu klaidingu teiginiu, esą „šiuo referendumu spręsti pateiktas klausimas yra ne dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės įteisinimo“, sudaro prielaidas abejoti ir tuo, ar referendume bus pareikšta tikroji Tautos valia, nes dalis rinkėjų gali patikėti tuo teiginiu ir būti suklaidinti.