Sėkmingiausių valstybių patirtis rodo, kad spartų ekonomikos vystymąsi ir apskritai stabilią šalies veiklą lemia stiprios ir atviros valstybės institucijos. Institucijų ir viešojo valdymo svarbą išryškino ir valstybių patirtis tvarkantis su Covid-19 pandemija ir jos padariniais. Tokios krizės akivaizdoje svarbu ne tik priimti teisingus sprendimus, bet ir gebėti juos įgyvendinti per trumpą laiką. Siekiant užtikrinti sklandžią valstybės ir organizacijų veiklą, šalies atsigavimą, ekonomikos stabilumą, vykdyti reformas, užtikrinti tinkamą švietimo ir kitų viešųjų paslaugų teikimą, modernų ir subalansuotą verslo reguliavimą reikalingi aukštas kompetencijas turintys viešojo valdymo specialistai.

Kokių modernizavimo permainų reikėtų Lietuvos viešajame sektoriuje

Guy Peters, Pitsburgo universiteto (JAV) profesorius, pasaulinio lygio viešojo sektoriaus ekspertas, bendradarbiaudamas su Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkais sako, kad viešojo sektoriaus veikla pandemijos sąlygomis pilna iššūkių. Šiuo metu ypač svarbu požiūris į viešojo valdymo veiklą per vadybos prizmę, t. y. įrankių kompleksus, kurie padeda atlikti tikslingus viešojo administravimo veiksmus. Apskritai, vadybinis mąstymas, orientuotas į sprendimų veiksmingumą, vadybos metodų išmanymas ir gebėjimas juos taikyti sprendžiant sudėtingas kompleksines visuomenės problemas yra labai aktualus visam viešajam sektoriui ir šios gebėjimų spragos ypatingai ryškėja krizinių situacijų metu. 

MRU Viešojo administravimo ir lyderystės programos vadovas profesorius dr. Andrius Stasiukynas taip pat pastebi, kad kompetencijų trūkumas viešajame sektoriuje ir neefektyvus viešasis valdymas nulemia, kad pagal daugelį verslo aplinkos aspektų Lietuva reikšmingai atsilieka nuo konkurencingiausių pasaulio šalių švietimo, inovacijų, šalies įvaizdžio, elektroninės valdžios, valstybės tarnybos ir kitose srityse. Norint reikšmingų permainų, visų pirma, tokioms institucijoms turi būti keliami aiškūs tikslai ir nustatytos aiškios atsakomybės ribos. Be abejo, turi būti demonstruojama ir lyderystė, nebijoma prisiimti atsakomybę. Reikia specialistų, kurie žvelgtų ne tik į dabarties, bet ir į ateities iššūkius, gebėtų ne tik prisitaikyti viešajame sektoriuje, bet ir puikiai suvoktų ir taikytų verslo veiklos modelius, – mintimis dalinasi profesorius.  

Taip pat svarbi aiški valstybės politiką įgyvendinančių institucijų komunikacija, dialogas su politiką formuojančiomis institucijomis (Seimu, Vyriausybe, ministerijomis) ir įsitraukimas į politikos formavimo procesus. Aktualus ir efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, pabrėžia profesorius A. Stasiukynas – viena pagrindinių sudedamųjų dalių modernesniam viešajam sektoriui.  Profesorius taip pat pabrėžia, kad Lietuvos viešajame sektoriuje trūksta orientacijos į rezultatus, per daug dėmesio skiriama procedūriniams apribojimams. Anot A. Stasiukyno, nemažiau gaji problema ir perteklinė biurokratija.

Aiškiai matome, kad COVID pademonstravo ir priminė, kad profesijos, susijusios su viešojo sektoriaus veikla (sveikatos priežiūra, viešasis administravimas, švietimas ir t.t.) yra labai svarbios visos valstybės gyvenime. Labai išryškėja viešojo sektoriaus veiklos, kurios yra svarbios žmogaus egzistavimui, gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymui. Jos kontrastuoja su verslu, kurio dalis turėjo stabdyti veiklas dėl nepaprastos situacijos šalyje. Minėto viešojo sektoriaus veiklos irgi „stringa“ be atitinkamų gebėjimų valdyti situaciją, strategiškai mąstyti ir imtis lyderystės.  

Kokie reikalingi sprendimai?

Remiantis „Investuok Lietuvoje“ ekspertų įžvalgomis, esminis vaidmuo stiprinant šalies ekonomiką ir kitas strategiškai svarbiausias sritis turėtų tekti institucijų stiprinimui. Didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, orientuojantis į rezultatus ir stiprinant žmogiškuosius išteklius, galime stipriai pasistūmėti į priekį. Taip pat svarbu užtikrinti subalansuotą ir modernią teisėkūrą ir reguliavimą, kokybišką viešųjų paslaugų teikimą. Viešojo valdymo pajėgumų stiprinimas užtikrintų aukštesnės kokybės viešąsias paslaugas gyventojams ir verslui. Profesorius A. Stasiukynas taip pat pabrėžia, kad būtina stiprinti ne tik aukščiausio lygio vadovų, bet ir vadovaujančių pareigų neužimančių specialistų kompetencijas. 

Ateities perspektyvos

Viešajame sektoriuje veikia 3 895 (2020 m.) įvairaus statuso organizacijų ir didumai jų reikalingi pokyčiai, kuriuos atneš naujos kartos specialistai. Galima būtų išskirti kelias gebėjimų sritis, kuriose derinant vadybinius įrankius tikėtini pozityvūs viešojo valdymo rezultatai ir stipresnis valdymas: strateginis mąstymas, gebėjimai žvelgti į problemas kompleksiškai, analizuoti organizacijos išorinę bei vidines aplinkas, identifikuoti grėsmes ir jas minimizuoti, numatyti veiklas darančias ilgalaikius pokyčius. Sprendžiant viešojo sektoriaus valdymo problemas būtina paminėti, kad informacinių technologijų taikymo gebėjimai svarbūs optimizuojant darbo procesus bei tobulinant komunikaciją, „skaitmeninė valdžia“ jau yra viešojo administravimo kasdienybė.

MRU bakalauro studijų programoje „Viešasis administravimas ir lyderystė“ bei magistro programoje „Viešasis administravimas“ studijų turinys sudėliotas taip, kad būsimi specialistai įgytų didelį lyderystės potencialą, vadovavimui reikalingus gebėjimus ne tik viešojo valdymo sektoriuje, bet ir versle. Siekiama suteikti kompetencijas, reikalingas ne tik šiandien, bet ir būti konkurencingiems darbo rinkoje po 5-10 metų. Viešojo administravimo ir lyderystės studijos suteikia platų spektrą žinių ir gebėjimų (vadybos, politikos, teisės, ekonomikos ir kt. srityse), taigi, nors orientuota į praktinį darbą viešajame ir nevyriausybiniame (trečiajame) sektoriuose, tačiau didelė dalis absolventų sėkmingai kuria karjerą ir verslo srityje. Taip absolventai turi didesnes galimybes keisti veiklos sritis, „migruoti“ tarp viešojo sektoriaus, verslo, NVO priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, ekonominės situacijos pasaulyje. COVID-19 pandemija pademonstravo, kad esant nepalankioms sąlygoms verslai gali ir užsidaryti, o viešasis sektorius privalo dirbti – visos šalies piliečių gyvenimo kokybė labai priklauso nuo viešojo sektoriaus modernumo ir kūrybingų lyderių išmanančių viešąjį administravimą.