Vis daugiau paauglių visame pasaulyje jaučiasi vieniši. Vienatvės jausmas gali būti žalingas, ypač tiems, kurie išgyvena perėjimą į paauglystę. Šiuo laikotarpiu svarbūs bendraamžiai, todėl paaugliai mezga naujas draugystes. Tačiau drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai, daugiau laiko praleidžiantys vieni, gali jaustis pažeidžiami, patirti sunkumų santykiuose su bendraamžiais. Mykolo Romerio universiteto Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad palaikantis ir pozityvus klasės klimatas sumažina drovių, emociškai jautrių ir jautrių atstūmimui paauglių vienišumo jausmą.

Užsienio tyrimai rodo, kad vis daugiau paauglių visame pasaulyje patiria vienišumo jausmą. Kai kuriose pasaulio šalyse šis rodiklis siekia net 45 procentus. Štai kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje vienišais besijaučiančių paauglių procentas siekia atitinkamai 35 ir 37 proc.

Droviems, jautriems atstūmimui ir emociškai jautriems paaugliams kyla didesnė vienišumo rizika. Paauglystėje, kuomet bendraamžiai ir draugai atlieka itin svarbų vaidmenį, vienišumo jausmas gali turėti rimtų pasekmių paauglių gerovei ir psichikos sveikatai. Tęstiniai tyrimai rodo, kad vienišumą išgyvenantys paaugliai susiduria su daugiau emocinių sunkumų, didesne rizika patirti kitų skriaudą ir depresiją.

Pastebėta, kad drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai yra mažiau linkę socialines situacijas laikyti gniuždančiomis, jei mano, kad bendraamžiai ir bendraklasiai juos palaiko. Ir iš tiesų, klasėse, kuriose vyrauja pozityvus psichologinis klimatas, mokiniai labiau palaiko, gerbia vieni kitus bei vengia aštrių situacijų. Palaikančioje aplinkoje emociškai jautresniems vaikams yra lengviau užmegzti draugystę.

Tęstinis tyrimas, atliktas Lietuvos mokyklose, iš tiesų parodė, kad jautrūs mokiniai yra ir  drovesni, jaučia stipresnes emocines reakcijas ar labiau bijo atstūmimo. Jie ilgainiui jaučiasi vienišesni nei mažiau jautrūs mokiniai. Tačiau, jei šie mokiniai suvokia savo klasę kaip draugišką ir gerai joje jaučiasi, vienišumo jausmas ilguoju laikotarpiu nesustiprėja. Tad tikėtina, kad jautrūs mokiniai draugiškoje klasėje yra labiau priimami, gali leisti sau drąsiau elgtis ir puoselėti santykius. Jie neturi „kovoti“ už būvį, o tai leidžia jiems būti sėkmingesniems ir nesijausti vienišiems.

Rezultatai yra svarbūs tiek praktikams, tiek politikos formuotojams, siekiantiems gerinti paauglių prisitaikymą mokykloje bei padėti jiems užmegzti gerus ir prasmingus santykius su bendraamžiais.

Tyrimas yra projekto NAVIGATE apie vaikų draugystes dalis. Projekte NAVIGATE „Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo“ siekiama suprasti, kaip formuojasi vaikų ryšiai su bendraamžiais ir kaip šį procesą veikia draugai ir tėvai. Tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą.

Projektui vadovauja Atlantic universiteto Floridoje profesorius dr. Brett Laursen.

Projekto komanda: prof. dr. Rita Žukauskienė, prof. dr. Goda Kaniušonytė, dokt. Aistė Bakaitytė, dokt. Audra Balundė, dokt. Gintautas Katulis ir dokt. Dainora Šakinytė.

Projekto savanorė: dokt. Vilma Milašiūnaitė.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.

Naujieną parengė: dokt. Audra Balundė.