„Šiuolaikinis verslo konsultavimas apima darbuotojų atranką, mokymus, vertinimo sistemos kūrimą, komandos formavimą, talentų valdymo programas, o kartu ir komunikaciją įmonės viduje“, – komentuoja verslo psichologė, įmonės „Addelse“ ekspertė dr. Natalija Norvilė. Jos teigimu, verslo psichologai, išmanantys dabarties verslo aplinką bei turintys psichologijos mokslo išsilavinimą, turi specializuotų žinių, leidžiančių sklandžiau, kompetentingiau vykdyti darbuotojų atranką. „Įprastas darbo pokalbis, kurį dažniausiai kuruoja įmonės ar komandos vadovas, tėra tik viena iš darbuotojo atrankos dalių, daugeliu atvejų neatskleidžiančių visų profesinių specialisto kompetencijų, o kartu ir jo (ar jos) asmenybės bruožų, potencialo“, – atkreipia dėmesį N. Norvilė.

Jos teigimu, šiandien kompleksiškai turėtų būti taikomi ir įvairūs, specializuoti asmenybės ar mąstymo gebėjimų testai, kuriuos administruoti bei įvertinti gali tik organizacinės psichologijos žinių turintis specialistas. „Verslo sėkmė priklauso nuo komandos, darbuotojų, kuriuos įmonei pavyksta suburti. Todėl kokybiškoms darbuotojų atrankoms šiandien turi būti teikiamas prioritetas. Pasirinkus netinkamą specialistą, kurio tenka atsisakyti vos po keleto mėnesių ar savaičių, yra prarandamas tempas, išauga kaštai“, – pastebi verslo psichologė.

 

Kitas svarbus žingsnis, formuojantis komandos psichologinę atmosferą, o kartu ir bendrovės vidinę kultūrą, yra darbuotojų įvertinimo ir motyvacinės sistemos pasirinkimas. „Kompanijoms, kurios konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, yra svarbu užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų lojalūs, motyvuoti dirbti būtent šioje kompanijoje. Dažniausiai tokiems specialistams ar komandoms yra suteikiama daugiau atsakomybių, o kartu ir galimybė pasirinkti individualų darbo grafiką“, – pastebi N. Norvilė.

Verslo psichologės teigimu, darbuotojų motyvavimo sistema šiandien turi būti itin lanksti, kadangi po vienu stogu dirba net keleto kartų darbuotojai, kurių vertybės skiriasi. „X kartos darbuotojams, kuriems šiuo metu yra 40 – 50 metų, svarbu yra stabilumas ir finansai.

Tuo tarpu jauniausiems specialistams, Z kartai, kuriems dabar yra iki 24 metų, prioritetas yra saviraiška, jie yra mažiau prisirišę prie kompanijos, todėl jiems reikia žymiau dažnesnio grįžtamojo ryšio, bent 10 min. vadovo dėmesio kasdien“, – teigia verslo psichologė. Jos pastebėjimu, nepasitenkinimas komunikacija bei atlygiu – itin dažnos problemos, kurias vadovybei išreiškia darbuotojai: „Jeigu vadovai labiau pastebi savo darbuotojų klaidas nei pasiekimus, šie jaučiasi neįvertinti. Ne visada įmonė gali pasiūlyti didesnį atlygį, tačiau pagerinti komunikaciją, suteikti darbuotojams daugiau pripažinimo ir įvertinimo, pasiūlyti nematerialias atlygio priemones, galima daugeliu atvejų.“

 

Pasak Mykolo Romerio universiteto Verslo psichologijos magistrantūros programos vadovės prof. dr. Rasos Pilkauskaitės Valickienės, verslas šiandien labai dažnai susiduria su pokyčiais, todėl įmonės turi būti labilios, gebėti greitai orientuotis socialinėje, ekonominėje plotmėje. „Kaip paskatinti darbuotojus, kad šie lengviau prisitaikytų prie pokyčių, kaip su jais komunikuoti, ypač, kai prie tam tikrų pokyčių jie prisitaikyti nenori – iššūkiai, kuriuos pereina tiek didelės, tiek ir mažos įmonės“, – pastebi dr. R. Pilkauskaitė Valickienė, pridurdama, jog įmonių vadovybei šiandien tenka perprasti ne tik organizacinių pokyčių esmę, bet išmanyti ir psichologinius aspektus.

Jos teigimu, verslo psichologas gali padėti naujiems darbuotojams prisitaikyti prie komandos, geriau orientuotis naujoje įmonėje: „Psichologinės žinios leidžia sklandžiau suformuoti komandą, ypač, kai buriamas naujas kolektyvas, atidaromas naujas filialas, svarbu kuo efektyviau startuoti su komanda, turinčia bendrą tikslą.“ Tiesa, komanda nebūtinai turi būti pastovi: „Šiandien dažnai yra formuojamos lanksčios grupės, kurios nėra įteisintos hierarchinėje struktūroje, o naujam projektui yra formuojamos vis atskiros – jos gali būti ir virtualios, ir globalios. Kai turime skubią užduotį, reikia sukurti produktą, o žmonės prieš tai kartu nedirbę (net ir dirbdami toje pačioje įmonėje), psichologas gali padėti tą komandą suvienyti bendram tikslui“, – priduria pašnekovė.

Verslo psichologai šiandien gali dirbti tiek kaip vidiniai darbuotojai (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių, projektų vadovai), tiek kaip išoriniai (nepriklausomi) konsultantai – šių specialistų poreikis priklauso nuo įmonės galimybių bei perspektyvų. „Mažesnėms įmonėms verslo psichologo paslaugas teikia išoriniai konsultantai, tačiau didesnės įmonės gali turėti savo viduje tokį žmogų, kuris atsakingas tiek už atrankas, tiek ir mokymus, karjeros kelią, darbuotojų įvertinimą ir t.t.“, – komentuoja dr. R. Pilkauskaitė Valickienė.

 

Verslo psichologija Lietuvoje vis dar yra jauna mokslinė disciplina. Aukštosiose mokyklose ji dėstoma vos daugiau nei dešimtmetį, nors jos svarba rengiant būsimuosius verslo srities vadovus, darbuotojus, lyderius yra nepaprastai didelė: psichologijos žinios gali padėti optimizuoti verslo procesus ir rezultatus, sustiprinti Lietuvos konkurencingumą Europos rinkose . „Verslo psichologijos magistrantūros studentai gilina ne tik teorines organizacijos valdymo, verslo aplinkos žinias, bet įgauna ir inovacijų vadybos psichologijos žinių. Svarbu ir tai, kad studentai turi praktinius verslo derybų, tiek komandų formavimo užsiėmimus, o studijų metu įgytus organizacijų konsultavimo įgūdžius vėliau gali tobulinti, atlikdami praktiką įmonėse“, – pasakoja studijų programos vadovė.

Tiesa, Lietuvoje šios antros pakopos studijas kol kas gali rinktis tik psichologijos bakalauro laipsnį turinys absolventai. „Nemaža dalis studentų magistro studijas tęsia, praėjus keletui metų po bakalauro studijų. Paprastai jie jau būna įgavę darbinės patirties, keletą metų dirba verslo aplinkoje“, – pastebi dr. R. Pilkauskaitė Valickienė.

Kokia yra šios studijų programos absolventų paklausa darbo rinkoje? „Darbo yra tikrai, ir darbo bus vis daugiau ir daugiau. Jeigu pasižiūrėtume darbo skelbimų portalus, juose yra ganėtinai daug darbo pasiūlymų žmogiškųjų išteklių specialistams. Todėl svarbiausia absolvento užduotis – gerai pristatyti save per darbo pokalbį ir parodyti, kuo esi geresnis už tuos, kurie neturi psichologinio išsilavinimo“, – reziumuoja dr. Natalija Norvilė.