Rugsėjo 14 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) prasidės tarptautinė konferencija „Verslas ir žmogaus teisės”, kurios metu bus aptariamos svarbiausios naujienos šioje srityje ir Europos Sąjungos teisėje tarptautiniu mastu, keičiamasi valstybių patirtimi, iššūkiais ir privalumais verslui integruojant žmogaus teisių aspektus savo veikloje.
Apie verslo santykį su žmogaus teisių įgyvendinimu ir šios temos aktualumą šiandieniniame pasaulyje kalbamės su vienu žymiausiu pasaulio ekspertu verslo ir žmogaus teisių srityje, Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių darbo grupės (United Nations Working Group on Business and Human Rights) nariu prof. Robert McCorquodale, dalyvausiančiu tarptautinėje konferencijoje MRU.
Verslo santykis su žmogaus teisėmis yra sparčiai besivystanti sritis, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio. Tačiau vis dar paplitusi klaidinga nuomonė, kad verslas ir žmogaus teisės yra ne kas kita, kaip įmonių socialinė atsakomybė. Kuo skiriasi šios dvi sąvokos?
Tai visgi skirtingi dalykai. Pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ir verslo santykio su žmogaus teisėmis skirtumai yra tai, kad pirma, verslo ir žmogaus teisių tema yra pagrįsta pripažintais tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais, kurie taikomi ir aiškinami teismų praktikoje daugybę metų, tuo tarpu įmonių socialinė atsakomybė dažniausiai grindžiama įmonės pasirinkimu, į kuriuos socialinius klausimus sutelkti dėmesį. Antra, verslo ir žmogaus teisių srityje priimama vis daugiau privalomų teisės aktų, tai tampa vis labiau reguliuojama sritis, daugėja verslo sričių lūkesčių ir praktikos, o įmonių socialinė atsakomybė iš esmės nereglamentuojama ir yra savanoriška. Trečias svarbus aspektas yra tai, kad žmogaus teisių įgyvendinimas versle yra nuolatinis reikalavimas, o ĮSA dažnai gali būti vienkartinis, netęstinis. Ketvirta, verslo ir žmogaus teisių temoje daugiausia dėmesio skiriama verslo veiklos neigiamai paveiktų asmenų žmogaus teisių poveikiui, o ĮSA paprastai grindžiama paties verslo interesais arba galima nauda (pvz., pardavimais). Pagaliau, verslo ir žmogaus teisių sritis yra orientuota į žmogaus teises, o ĮSA neretai yra paremta filantropine veikla.
Kaip bėgant metams keitėsi verslo ir žmogaus teisių srities supratimas ir kokie yra pagrindiniai jo raidos etapai?
Anksčiau buvo manoma, kad žmogaus teisių užtikrinimas yra tik valstybės institucijų atsakomybė. Dabar daugelyje valstybių ir įmonių jau pripažįstama, kad įmonės taip pat dalinasi šia pareiga žmogaus teisių srityje. Didžiausiu proveržiu šioje srityje galime laikyti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų dokumento priėmimą 2011 metais. Šie principai dabar jau atsispindi įvairiuose kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) priėmė gaires daugiašalėms įmonėms, Tarptautinė darbo organizacija priėmė deklaraciją dėl tarptautinių įmonių ir vadinamąjį Pusiaujo principų dokumentą. Jie minimi kai kuriuose nacionaliniuose teisės aktuose, pvz., Norvegijos skaidrumo įstatyme, ir daugelio įmonių priimtuose žmogaus teisių politikos dokumentuose, pvz., Unilever (žmogaus teisės mūsų veikloje | Unilever). ES parengtame Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvos projekte taip vietomis aiškiai vartojama šių principų terminija.
Verslo ir žmogaus teisių sritis visų pirma buvo susijusi su neprivalomomis priemonėmis, tokiomis kaip jūsų paminėti JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai ir EBPO gairės daugiašalėms įmonėms. Tačiau, ar yra aiškių požymių, kad dabar dėmesys būtų sutelkiamas į teisiškai privalomus dokumentus? Kaip įmonės gali geriau pasiruošti šiam pokyčiui?
Šie du jūsų nurodyti dokumentai nėra teisiškai įpareigojantys verslui, tačiau išreiškia tarptautinius teisinius valstybių įsipareigojimus. Jie taip pat yra autoritetingi verslo standartai, kuriais remiantis priimami labiau teisiškai įpareigojantys teisės aktai, pvz., planuojama Europos Sąjungoje priimti mano minėtą direktyvą. Įmonės gali pasiruošti šiam pokyčiui kuo greičiau atlikdamos deramus žmogaus teisių patikrinimus (žr. pvz. Verslo ir žmogaus teisių išteklių centro parengtą metodinę priemonę Human Rights Due Diligence & Impact Assessment - Business & Human Rights Resource Centre (business-humanrights.org)). Verslo įmonės taip pat turėtų nustatyti savo vertės grandinę bei įsivertinti, kokios įmonės veiklos rizikos kyla teisių turėtojams, t.y. asmenims, kuriems įmonės veikla daro ne tik teigiamą, bet galbūt ir neigiamą poveikį.
Lietuva po Jungtinės Karalystės buvo antroji šalis pasaulyje, priėmusi Nacionalinį verslo ir žmogaus teisių veiksmų planą. Tačiau daugeliu atvejų šis dokumentas Lietuvoje nesulaukė didelio verslo bendruomenės dėmesio. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė jau tris kartus atnaujino savo planą, ar galėtumėte paaiškinti, kodėl būtina išlaikyti šio dokumento aktualumą ir kodėl jis turėtų būti svarbus įmonėms?
Verslo ir žmogaus teisių darbo grupė paaiškino nacionalinių verslo ir žmogaus teisių veiksmų planų svarbą (galima susipažinti su darbo grupės konsultaciniu dokumentu Microsoft Word - NAP consultation doc - FINAL (ohchr.org)). Reguliariai atnaujinant nacionalinius planus užtikrinama, kad jie atspindėtų esamą valstybės teisinę ir valdymo padėti bei pateiktų naujausias tarptautines gaires, įskaitant galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, taip pat kintančius teisių turėtojų ir pilietinės visuomenės lūkesčius.
Žvelgdami į ateitį, kokias kylančias tendencijas ar pokyčius verslo ir žmogaus teisių srityje numatote ir, kaip jie gali paveikti įmonių verslo praktiką ir viešąją politiką?
Pagrindinė ryškėjanti tendencija yra tai, kad šioje srityje vis dažniau priimami nacionaliniai ir regioniniai įstatymai, įpareigojantys įmones imtis deramo žmogaus teisių patikrinimo (angl. due dilligence). Tuo pat metu daugėja atvejų, kai teismai pripažino, kad įmonės yra potencialiai arba faktiškai atsakingos už savo arba dukterinių įmonių veiksmus, darančius neigiamą poveikį žmogaus teisėms. Investuotojai, priimdami finansinius sprendimus, taip pat vis dažniau taiko aplinkosaugos, socialinius ir valdymo reikalavimus, kurie gali apimti ir žmogaus teisių veiksnius.
Kaip universitetai ir mokymo įstaigos gali prisidėti prie būsimų verslo lyderių sąmoningumo didinimo ir švietimo apie žmogaus teisių reikšmę versle?
Universitetai ir švietimo įstaigos turėtų pradėti dėstyti žmogaus teises verslo ir teisės mokyklose.
Prof. Robert McCorquodale pranešimą ir kitus pranešėjus verslo ir žmogaus teisių tema bus galima išgirsti 2023 m. rugsėjo 14 d. Mykolo Romerio universitete vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Verslas ir žmogaus teisės. Konferencijos metu bus aptariamos svarbiausios naujienos šioje srityje tarptautiniu mastu ir Europos Sąjungos teisėje, bus keičiamasi valstybių patirtimi, iššūkiais ir privalumais verslui integruojant žmogaus teisių aspektus savo veikloje. Daugiau informacijos apie konferenciją čia.
Su prof. R. McCorquodale kalbėjosi MRU Teisės mokyklos lektorius Arnas Liauksminas.