Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią įtaką jaunuolių pasirinkimui turi studijų programos poreikis darbo rinkoje, išsikelti karjeros tikslai, aiškios profesinės karjeros galimybės ir programos sąsajos su asmeniniais poreikiais. Į pasirinktų kriterijų sąrašą apklaustieji taip pat įtraukė brandos egzaminus ir jų rezultatus, būsimos profesijos prestižą ir laisvalaikio pomėgius.

 

Šis tyrimas taip pat paneigia mitą, jog daugelis studentų studijas renkasi atsitiktinai, t. y. siekia tiesiog studijuoti ir gauti diplomą. Mažiausiai įtakos studijų programos pasirinkimui jaunuoliams turi noras studijuoti tą patį, ką ir draugas, atsitiktinumas ar noras tiesiog studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo diplomą, o pati studijų programa nėra tokia svarbi. „Šis tyrimas griauna ilgus metus vyravusį mitą, kad studijas jaunuoliai renkasi atsitiktinai ar tik dėl aukštosios mokyklos diplomo, – pastebi šio tyrimo vadovė Mykolo Romerio universiteto profesorė O. Merfeldaitė. – Jiems tikrai svarbu, ką studijuoti, kokias žinias ir kompetencijas įgyti“.

 

Studijų pasirinkimui mažai įtakos turi ir galimybės studijuoti gimtajame mieste arba išvykti iš gimtojo miesto bei gauta valstybės finansuojama vieta. Pasak profesorės, įdomūs ir studijuojančių valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose studijų programų pasirinkimo kriterijai, kurie šiek tiek skiriasi. „Studijuojantieji valstybės finansuojamose vietose dažniau renkasi studijas pagal brandos egzaminų rezultatus, tuo tarpu valstybės nefinansuojamose labiau studijas sieja su patikusiais mokomaisiais dalykais, asmeniniais poreikiais, atsižvelgia į pozityvius atsiliepimus iš studijuojančiųjų arba prieš tai studijavusių studijuojančiųjų“, – sako O. Merfeldaitė.

 

Apklausoje dalyvavę studentai taip pat įvardino, kas studijuojant jiems patinka, o kas – ne. „Studentai pasitenkinimą studijų programa sieja su tuo, studijos prisideda prie jų asmeninio augimo, geresnių įsidarbinimo ir karjeros perspektyvų“, – sako O. Merfeldaitė. Dauguma apklaustųjų nesiskundžia pasirinktų studijų programų edukacine aplinka, įgyjamais praktiniais įgūdžiais bei vertinimo sistemomis.

 

Studentai taip pat yra yra patenkinti aukštųjų mokyklų administracijos darbu, bibliotekomis, auditorijomis ir įvairia asmenine pagalba. Studijuojantieji kolegijose ir studijuojantieji valstybės finansuojamose vietose dažniau patenkinti dėstytojų teikiama pagalba virtualaus mokymosi aplinkoje, socialiniuose tinkluose, telefonu ir virtualiomis priemonėmis. Studentai yra patenkinti, kad gali gauti nemokamą psichologinę ir teisinę pagalbą, taip pat derinti studijas ir darbą.

 

Tarp dalykų, kurie studijuojantiems nepatinka labiausiai, pirmiausia paminėtos prastos gyvenimo sąlygos bendrabučiuose ir institucijų patalpų nepritaikymas neįgaliųjų poreikiams. Studentai atkreipia dėmesį, kad nėra skatinamas grįžtamasis ryšys iš studentų, o į išsakytas pastabas, ką būtų galima keisti, aukštųjų mokyklų administracijos reaguoja vangiai. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dėl šios priežasties gali silpnėti studijų programų bei studentų pasitenkinimo tobulinimo procesas. Tyrimo metu apklausti baigiamųjų kursų Lietuvos aukštųjų mokyklų 459 studentai: 217 – universiteto, 181 – kolegijų studentai.