Visi pamename, kaip 2019 metų spalio 16 dieną Alytuje užsiplieskė sandėlis su naudotomis padangomis. Padangos degė dešimt dienų, o tiek paties gaisro, tiek jo gesinimo iniciatyvos potencialiai teršė gamtą. Natūralu, kad žmonės nerimavo dėl gruntinio vandens užterštumo, tai buvo aktualu tiek ūkiams, tiek ir gyventojams, kurie naudoja šulinių vandenį. Vėlesni tyrimai nustatė, kad gaisro paliktos atliekos išties yra toksiškos ir jas buvo pradėta atitinkamai likviduoti, tačiau kaip pasikeitė Alytaus gyventojų elgsena?
MRU mokslininkų komanda kaip tik tuo metu Alytuje vykdė tęstinį tyrimą, kurio tikslas buvo tirti paauglių gamtai draugišką elgseną ir ypač jų vienkartinio plastiko naudojimą perkant geriamą vandenį buteliuose. Įvykusi nelaimė, mokslininkų manymu, turėjo nemenką tikimybę paveikti atliekamo tyrimo rezultatus, tad buvo imtasi atlikti tolesnius matavimus įvertinant, kiek Alytaus paaugliai jaučia riziką dėl geriamo vandens iš čiaupo, šaltinio ar šulinio vartojimo. Ši unikali proga leido įvertinti natūraliai susiklosčiusį eksperimentą – palyginti Alytaus ir kito panašaus dydžio miesto Lietuvoje paauglių elgesio ir požiūrio skirtumus.
Paaugliai yra išskirtinė grupė: jie ieško savęs ir mėgina naujus dalykus. Paaugliai taip pat pradeda abejoti senais autoritetais ir ieškoti naujų autoritetų, tad jų požiūris į įvairiausią žiniasklaidoje pateikiamą informaciją gali būti labai įvairus. Paaugliai taip pat linkę į rizikingą elgesį, net jei toks elgesys jiems yra atnešęs nepageidaujamų pasekmių. Dėl šių priežasčių buvo sunku numatyti, kokio elgesio pokyčio galime tikėtis po ekologinės nelaimės.
Iš viso tyrime dalyvavo 377 paaugliai, 221 iš jų – iš Alytaus. Lyginant, kaip skiriasi Alytaus paauglių ir kito miesto, esančio toliau nuo gaisro ir nepaveikto šios nelaimės, rizikos suvokimą, buvo nustatyta, kad Alytaus paaugliai tik nežymiai gausiau jaučia riziką dėl įvykusios nelaimės, o gaisro nepaveikto miesto paaugliai šiek tiek labiau bijojo dėl kažko panašaus atsitinkant jų mieste.
Paanalizavus duomenis taip pat buvo nustatyta, kad paaugliai iš Alytaus turėjo stipriau išreikštą įprotį pirkti vandenį buteliuose, o tai gali rodyti, kad esant neužtikrintomis sąlygomis yra remiamasi patikrintais ir automatiniais elgesiais. Gali būti, kad paaugliai suvokė vandenį buteliuose kaip garantuotai saugų, o vandenį iš kitų šaltinių – kaip neužtikrintai saugų.
Visgi taip pat išryškėjo Alytaus paauglių tendencija labiau vadovautis suvokiamomis savo elgesio pasekmėmis. Alytaus paauglių supratimas, kad plastiko buteliai teršia aplinką buvo labiau susijęs su ketinimu nepirkti vandens plastiko buteliuose, lyginant su nepaveikto miesto paaugliais. Tas pat pastebėta ir žvelgiant į tai, kaip paaugliai įvardija geriamo vandens prieinamumą – Alytaus paauglių suvokimas, kad jie gali rasti saugų geriamo vandens šaltinį juos skatino vengti vandens plastiko buteliuose.
Visgi iš šio tyrimo nederėtų daryti labai griežtų išvadų, kadangi dauguma skirtumų tarp Alytaus ir gaisro nepaveikto miesto paauglių buvo itin negausūs. Tokie rezultatai gali rodyti, kad abiejų miestų paaugliai buvo apylygiai paveikti nelaimės per žiniasklaidoje pasirodančios informacijos arba įvykusi nelaimė tik nežymiai pakeitė paauglių nuostatas ir elgseną. Įprastai tokiu atveju tyrėjai sako, kad reikėtų tolesnių tyrimų šiam klausimui nagrinėti, bet mūsų komanda tikisi, kad Lietuvoje niekada nesusiklostys panaši situacija, įgalinanti tirti šią temą. Laimei, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje geriamas vanduo iš čiaupo yra itin švarus, tad raginame visus pildyti savo gertuves ir vengti vienkartinio plastiko.
Mykolas Simas Poškus. MRU Psichologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-01-0017) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslų taryba (LMTLT). Daugiau informacijos apie projektą, naujienas bei sklaidą galima rasti http://gogreen.mruni.eu/ puslapyje.