Sveikiname Marjan Masoodi (Edukologijos ir socialinio darbo institutas), 2020 m. spalio 30 d. apgynusią daktaro disertaciją „Metacognitive Awareness in University Studies: the Comparative Study of Lithuanian and Iranian Cases“ (liet. k. „Metakognityvus sąmoningumas universitetinėse studijose: lyginamoji Lietuvos ir Irano studija“) (edukologija, S 007).

METACOGNITIVE AWARENESS IN UNIVERSITY STUDIES: THE COMPARATIVE STUDY OF LITHUANIAN AND IRANIAN CASES

The aim of the research is to compare both students’ and lecturers’ attitudes towards the metacognitive awareness in university studies on the basis of Lithuanian and Iranian cases and describe the dependency between those attitudes and learning processes. Mixed methods research was applied in this study. The research results according to lecturers’ attitudes toward their students’ metacognitive awareness level and their own pedagogical knowledge indicated that the sequence of weakest to strongest knowledge of cognition subcomponents was “conditional”, “procedural” and “declarative”. The regulation of cognition subcomponents of both groups had a similar pattern, with the Lithuanian group having had lower scores in “information management” and “debugging”, the Iranian group having had lower scores in “monitoring” and “debugging” respectively. The metacognitive awareness levels of both student groups based on lecturers’ attitudes were medium. Moreover, it can be confirmed that both lecturer groups had rich pedagogical knowledge, though they mostly related the concept of metacognitive awareness with its “cognitive” dimension rather than the “strategic” and “affective” one. Furthermore, a clear connection between lecturers’ and students’ attitudes emerged. Comparisons were made across the systematic review of literature of both Lithuanian and Iranian published papers within the last two decades in university contexts which a number of similar findings emerged.

METAKOGNITYVUS SĄMONINGUMAS UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE: LYGINAMOJI LIETUVOS IR IRANO STUDIJA

Šio disertacinio darbo tikslas – palyginti studentų ir dėstytojų požiūrius į metakognityvų sąmoningumą Lietuvos ir Irano universitetinėse studijose ir apibūdinti šių požiūrių priklausomybę nuo mokymosi procesų. Taikyti mišrūs tyrimo metodai. Tyrimų rezultatai, remiantis dėstytojų požiūriu į jų studentų metakognityvaus sąmoningumo lygį ir jų pačių pedagogines žinias, parodė, kad žinių kognicijos seka nuo silpniausių iki stipriausių subkomponentų buvo „sąlyginė“, „procedūrinė“ ir „deklaratyvi“. Panašus kognicijos subkomponentų reguliavimas abejose grupėse – lietuviai įvertinti žemesniais „informacijos valdymo“ ir „klaidų taisymo“, o iraniečiai – „stebėjimo“ ir „klaidų taisymo“ subkomponentų balais. Dėstytojų požiūriu pagrįsti abejų studentų grupių metakognityvaus sąmoningumo lygiai buvo vidutiniai nepaisant gausių pedagoginių žinių, nors metakognityvaus sąmoningumo sąvoka dažniausiai buvo siejama su „pažintine“, o ne „strategine“ ir „emocine“ dimensija. Kognicijos žinių ir dėstytojų pedagoginių žinių kognicijos komponentų reguliavimo srityje subkomponentų nuo stipriausio iki silpniausio seka abiejose grupėse buvo labai panaši: Lietuvos dėstytojai įvertinti mažesniais balais pagal „informacijos valdymo“ ir „klaidų taisymo“, o Irano – „stebėjimo“ ir „klaidų taisymo“ subkomponentus. Išryškėjo akivaizdus ryšys tarp dėstytojų ir studentų požiūrių. Dviejų dešimtmečių mokslinės literatūros Lietuvos ir Irano universitetinėse studijose apžvalga leido padaryti panašaus pobūdžio išvadas.