Sveikiname Liną Volodzkienę (Verslo ir ekonomikos institutas, buv. Ekonomikos ir verslo fakultetas), 2020 m. spalio 28 d. apgynusią daktaro disertaciją „Ekonominės nelygybės poveikio socialinei ekonominei pažangai vertinimas ES šalyse“ (ekonomika, S 004).

EKONOMINĖS NELYGYBĖS POVEIKIO SOCIALINEI EKONOMINEI PAŽANGAI VERTINIMAS ES ŠALYSE

Disertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kokia yra ekonominės nelygybės reali išraiška, kiek ji pagrįsta ir kaip nustatyti ekonominės nelygybės poveikį socialinei ekonominei pažangai. Disertacijoje nagrinėjami ekonomikos nelygybės teoriniai požiūriai, reiškinio turinys ir specifiškumas, identifikuojami ryškiausi ekonominės nelygybės indikatoriai bei raiška socialinės ekonomikos pažangos požiūriu. Moksliniame tyrime akcentuojamas diferencijuotas požiūris į ekonominę nelygybę, todėl ekonominės nelygybės poveikio socialinei ekonominei pažangai vertinimo ES šalyse modelis grindžiamas pagrįstos (normalios) ir nepagrįstos (perteklinės) nelygybės santykiu. Nepaisant to, kad dar tik formuojasi normalios ir perteklinės nelygybės sąvokos, empiriniame tyrime pasiūlyti normalios ir perteklinės nelygybės vertinimo ir nustatymo metodai. Disertacijoje suformuojamos prielaidos bei hipotezės, randami lūžio taškai ir nustatomas ribinis efektas, siekiant kiekybiškai identifikuoti, kada ekonominė nelygybė iš pagrįstos (normalios) tampa nepagrįsta (pertekline) bei atitinkamai neigiamai veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą. Disertacinio tyrimo rezultatai patvirtinta, kad ekonominė nelygybė veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą – ekonomikos augimą, gyvenimo kokybę, tvarumą. Empiriniais tyrimo rezultatais patvirtinta, kad ES 28 šalims siekiant išvengti neigiamo perteklinės nelygybės poveikio šalių socialinei ekonominei pažangai, ekonominė nelygybė negali būti didesnė nei 29-30%, matuojant ją Gini koeficientu pagal disponuojamąsias pajamas. Raktiniai žodžiai: ekonominė nelygybė, pagrįsta (normali) ir nepagrįsta (perteklinė) nelygybė, socialinė ekonominė pažanga.

ASSESSMENT OF THE IMPACT OF ECONOMIC INEQUALITY ON SOCIO-ECONOMIC PROGRESS IN EU COUNTRIES

The scientific problem of dissertation: what is the real expression of economic inequality, how reasonable is it and how to determine the impact of economic inequality on socio-economic progress. The dissertation analyzes the theoretical approaches to economic inequality, the content and specificity of the phenomenon, identifies the most prominent indicators of economic inequality and the expression in terms of socio-economic progress. The research emphasizes a differentiated approach to economic inequality, therefore the model for assessing the impact of economic inequality on socio-economic progress in EU countries is based on the ratio of justified (normal) and unjustified (excessive) inequality. Despite the fact that the concepts of normal and excessive inequality are still in their infancy, the empirical research suggests methods for assessing and determining normal and excessive inequality. The dissertation forms assumptions and hypotheses, finds breaking points and determines the marginal effect in order to quantify when economic inequality from justified (normal) becomes unjustified (excessive) and, accordingly, negatively affects the socio-economic progress of the EU-28. The results of the dissertation study confirm that economic inequality affects the socio-economic progress of the EU-28 countries – economic growth, quality of life, sustainability. Empirical research confirms that in order to avoid the negative impact of excessive inequality on the socio - economic progress of the EU - 28, economic inequality should not exceed 29-30%, measured by the Gini coefficient on disposable income. Keywords: economic inequality, justified (normal) and unjustified (excessive) inequality, socio-economic progress.