Sveikiname Nadeždą Kučaidze (Ekonomikos ir verslo fakultetas), 2020 m. gegužės 8 d. apgynusią disertaciją „Aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių ir jų įtakos studijų prieinamumui vertinimas Europos Sąjungos valstybėse“ (ekonomika, S 004).
AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJŲ FINANSAVIMO MODELIŲ IR JŲ ĮTAKOS STUDIJŲ PRIEINAMUMUI VERTINIMAS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE
Disertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kaip įvertinti aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių įtaką studijų prieinamumui. Disertacijoje analizuojami aukštojo mokslo studijų finansavimo modeliai, finansavimo metodai, studijų prieinamumo teoriniai aspektai, studijų finansavimo modelių įtakos studijų prieinamumui vertinimo metodikos, nustatomi taikytų vertinimo metodų privalumai ir trūkumai. Pagrindžiama nauja empirinio tyrimo metodika, kuri leidžia įvertinti studijų finansavimo modelių įtaką studijų prieinamumui ES valstybių kontekste ir valstybių grupėse, kurios taiko skirtingus aukštojo mokslo studijų finansavimo modelius pagal išlaidų pasidalijimą. ES valstybės sugrupuotos į keturis studijų finansavimo modelius pagal studijų finansavimui svarbius ekonominius rodiklius, pasitelkiant klasterių analizę. Įtakos vertinimui taikomas panelinės duomenų analizės metodas (fiksuotų efektų modelis). Disertacinio tyrimo rezultatai rodo, kad aukštojo mokslo studijų finansavimo modeliai pagal išlaidų pasidalijimą (t.y mažų įmokų-didelių grantų, mažų įmokų-mažų grantų, didelių įmokų-mažų grantų, didelių įmokų-didelių grantų studijų finansavimo modeliai) daro skirtingą statistiškai reikšmingą įtaką studijų prieinamumui. Be to, valstybės, kurios taiko didelių įmokų-didelių grantų studijų finansavimo modelį užtikrina geresnius studijų prieinamumo lyčių lygybei ir žemą (vidutinį) socio-ekonominį statusą turinčių asmenų atstovavimo aukštajame moksle rezultatus palyginti su kitomis valstybėmis, kurios taiko kitus studijų finansavimo modelius pagal išlaidų pasidalijimą.