Disertacija „Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas anoniminiais komentarais: interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės taikymą pateisinantys kriterijai“ yra pirmasis mokslinis tyrimas, kuriame, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išnagrinėtose Delfi AS v. Estonia, MTE & Index v. Hungary, Pihl v. Sweden ir Tamiz v. the United Kingdom bylose suformuluotais interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje vertinimo elementais, nustatyti ir įvertinti interneto tinklalapių valdytojų deliktinės civilinės atsakomybės dėl anoniminiais svetainės lankytojų komentarais tretiesiems asmenims sukeltos žalos, susijusios su jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimais, taikymą pateisinantys kriterijai. Tyrimas atskleidė, kad tokio pobūdžio bylose kertiniai interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės taikymą pateisinantys kriterijai yra (i) komentarų paskelbimo kontekstas ir pačių komentarų turinys bei (ii) interneto tinklalapių valdytojų taikytos išankstinės komentarų teisėtumo užtikrinimo priemonės ir faktinis elgesys po komentarų paskelbimo, tuo metu kiti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriami interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje vertinimo elementai traktuotini kaip papildomi ir neturintys esminės įtakos interneto svetainės valdytojų civilinės atsakomybės taikymo faktui, tačiau reikšmingi sprendžiant dėl jų civilinės atsakomybės taikymo masto.
The doctoral thesis “Violation of the right to privacy by anonymous comments: criteria justifying the application of website operators’ civil liability”, on the basis of the elements for the assessment of the necessity of restricting the freedom of expression of website operators in a democratic society, formulated by the European Court of Human Rights in the cases Delfi AS v. Estonia, MTE & Index v. Hungary, Pihl v. Sweden and Tamiz v. the United Kingdom, established and assessed the criteria justifying the application of website operators’ non-contractual civil liability in case of violation of the right to privacy of third parties by anonymous comments. The research has shown that the key criteria justifying the application of website operators’ civil liability in such cases are the following: (i) the context in which the comments are posted and the content of the comments themselves and (ii) prior measures taken by the website operator to ensure the legality of the comments and actual behaviour after the comments were posted. Meanwhile, other criteria for the assessment of the necessity of restricting the freedom of expression of website operators in a democratic society distinguished by the case-law of the European Court of Human Rights are to be considered as additional and having no essential impact on the fact of the application of website operators’ civil liability, yet significant when making a decision on the extent of the application of website operators’ civil liability.