Kristiną Ambrazevičiūtę (Privatinės teisės institutas) balandžio 12 dieną apgynusią disertaciją „Vyresnio amžiaus žmonių teisės į darbą įgyvendinimas visuomenės senėjimo sąlygomis“ (teisė, 01 S).

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ TEISĖS Į DARBĄ ĮGYVENDINIMAS VISUOMENĖS SENĖJIMO SĄLYGOMIS

Viena svarbiausių visuomenės senėjimo pasekmių yra darbo rinkos struktūros pokyčiai: mažėjant dirbančių žmonių skaičiui, tuo pačiu didėja ekonomiškai nebeaktyvių vyresnio amžiaus žmonių skaičius. Ši demografinė tendencija sukelia negatyvias pasekmes, ypatingai socialinės apsaugos sistemoms. Pagrindinė išeitis šiuo metu spręsti nurodytas socialines problemas – vėlinti vyresnio amžiaus žmonių pasitraukimo iš darbo santykių laiką. Tačiau tokiam ilgesniam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui darbo santykiuose kliūtimi tampa tiek tradicinis darbo santykių reguliavimo modelis, tiek darbo rinkoje paplitę vyraujantys stereotipiniai požiūriai į vyresnio amžiaus žmones ir jų diskriminacija (eidžizmas). Tai lemia pagrindinį disertacijos klausimą: kokiu būdu turi būti adaptuotas esamas darbo santykių teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje? Siekiant atsakyti į šį klausimą, tiriami tarptautiniai ir regioniniai teisės aktai, įtakojantys vyresnio amžiaus žmonių teisę į darbą, taip pat vertinamas nacionalinio darbo santykių teisinio reguliavimo veiksmingumas, nustatomi jo trūkumai ir formuluojami pasiūlymai, kurie pozityviai prisidėtų prie vyresnio amžiaus žmonių įtraukimo į darbo rinką.

ENFORCEMENT OF RIGHT TO WORK OF OLDER PEOPLE IN AGEING SOCIETY

One of the main effects of population ageing is the structural changes in the labour market: the decrease of the number of workers is accompanied by the increase of the number of economically inactive older people. This demographic trend causes negative effects, especially for social security mechanisms. The main solution of the aforementioned problems is the extension of the working life of the elderly. However, both the traditional regulation model of labour law and the stereotyped attitudes to older people and their discrimination (ageism) prevailing in the labour market are the obstacles preventing effective engagement of older people in the labour relations. This poses the main question of the doctoral thesis: in what way should the present legal regulation of labour relations be adapted to ensure the active participation of older people in the labour market? To answer this question, the international and regional legal acts that have an impact on the right of older people to work are analyzed, also the effectiveness of national legal regulation of labour relations is assessed, its shortcomings is defined and additional amendments of national legal acts that could positively contribute to the engagement of older people in the labour market are formulated.