Giedrę Valūnaitę Oleškevičienę (Socialinės gerovės fakultetas, Edukologijos ir socialinio darbo institutas) 2016 metų gegužės 27 dieną apgynus disertaciją „Making Sense of Social Media Use in University Studies“ (liet. k. „Socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose įprasminimas“) (edukologija, 07 S). SOCIALINIŲ MEDIJŲ NAUDOJIMO UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE ĮPRASMINIMAS Disertacinio tyrimo tikslas yra ištirti socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose fenomeną remiantis universitetinių studijų dalyvių išgyventa patirtimi, tiriant kaip dėstytojai, studentai ir administratoriai įprasmina socialinių medijų naudojimą universitetinėse studijose remdamiesi savo išgyventa patirtimi. Reiškinio prasmė atskleidžiama tiriant dėstytojų, studentų ir administratorių asmeninį patyrimą, naudojant socialines medijas universitetinėse studijose. Kokybinė indukcinė turinio analizė pagal Elo ir Kyngas (2007) pasirinkta kaip pagrindinis tyrimo metodas ir šis metodas apjungtas su fenomenologine hermeneutika pagal Lindseth ir Norberg (2004). Remiantis tyrimo rezultatais struktūriškai pateikiami esminiai pastebėjimai ir trumpai pristatoma tyrimo metu atskleista socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose reiškinio sandara. Reikia pažymėti, kad dėl įsigalėjusio dualistinio mąstymo praktinė reiškinio dimensija atskleidžia teigimą socialinių medijų naudojimo universitetinėse studijose poveikį ir esminius prieštaravimus, iškylančius naudojant socialines medijas. Tačiau šie prieštaravimai įgyja paradoksalų dviveidžio senovės graikų dievo Jano metaforišką priešybių pobūdį, kuriam yra charakteringa neapibrėžtumas ir paradoksalumas, kai socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose sukelia netikėtas pasekmes. Socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose sukelia pokyčius laiko, erdvės ir ryšių prasmės suvokimuose, kurie įgyja tiek teigiamą, tiek neigiamą prasmę. Esminės fenomeno temos apima žmogaus kūrybiškumą ir pedagoginį ryšį, kurie iš esmės priklauso žmogiškajam gyvenamajam pasauliui, o ne technologijų pasauliui. Tyrimo dalyviai patiria erdvę kaip įvairių veiklų vietą, todėl kinta dėstytojo darbo vietos suvokimas, nes daug dėstytojo ir studentų veiklų persikelia į socialinių medijų terpę. Dėstytojai tyrimo dalyviai patiria laiką kaip stresą ar papildomą darbo krūvį, skirtą socialinių medijų įsisavinimui arba bendravimui su studentais socialinių medijų terpėje, atsakinėjant į studentų klausimų laviną, tai rodo, kad socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose reikalauja naujo požiūrio į dėstytojų darbo krūvio reguliavimą. Išryškėja jautraus demokratiško pedagoginio dėstytojo ir studento ryšio, kuriam būdinga bendradarbiavimo atmosfera, studentų daugiafunkciškumo pripažinimas, studentų veiklų palengvinimas, lankstumas, tolerancija, pirmenybės teikimas neformaliam bendravimui, poreikis. Tyrimas įrodo, kad pedagoginis ryšys ir kūrybiškumas glūdi „kyborgiškos“ egzistencijos šerdyje. MAKING SENSE OF SOCIAL MEDIA USE IN UNIVERSITY STUDIES The aim of the present research is to investigate the phenomenon of social media use in university studies based on its participants’ lived experience by researching how university study participants: teachers, students and administrators make sense of social media use in university studies through their own lived experience. The meaning is revealed through exploration of teacher, student and administrator personal stories of social media use in university studies. Qualitative inductive content analysis by Elo and Kyngas (2007) was chosen as a core method for this PhD research. This method was integrated with the phenomeonlogical hermeneutics by Lindseth and Norberg (2004). The research revealed multiple dimensions of the phenomenon. It should be noted, that due to the power of dualistic perception the practical dimension of the phenomenon represents positive effects and contradictions of social media use in university studies. However, the contradictions acquire binary Janus-faced characteristic of uncertainty and paradox when social media use in university studies demonstrates unintended consequences. Social media use in university studies also causes changes in experiencing time, space and relations which acquire new (both positive and negative) meaning. The essential themes of the phenomenon embrace human creativity and pedagogical relationship which essentially belong to human living world not to technology world. The research participants experience spatiality as social media space used for various activities related to teaching and learning which causes the changing perception or the redefinition of the working place. It is acutely felt by the teacher research participants that their time is sometimes perceived as stress or additional load, especially time devoted for mastering social media or answering the avalanche of student questions which shows that social media use in university studies demands a new approach to teacher workload and its regulation. There also stands out the necessity of sensitive democratic teacher – student pedagogical relationship characteristic of cooperative atmosphere, acknowledging students multitasking, facilitating student activities, flexibility, tolerance, preference of informal communication. The research proves that pedagogical relationship and human creativity are still at heart of technological “cyborgian” existence.