Lietuvoje vis populiarėja studijos anglų kalba, kurios suteikia galimybę ne tik studijuoti norimoje programoje, bet ir tobulinti savo užsienio kalbos žinias. Tačiau kuo jos skiriasi nuo studijų lietuvių kalba? Kokios patirties semiasi studentai studijuodami skirtingomis kalbomis? Šiandien bandome atsakyti į šiuos klausimus ir kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir skaitmeninės rinkodaros studijų programos studentais – III kurso studente Gabija Vaitkevičiūte (G. V.), studijuojančia lietuvių kalba bei toje pačioje programoje, tik anglų kalba studijuojančiu II kurso studentu Kasparu Šyvoku (K. Š.).
Pasidalinkite, kas jus paskatino stoti į šią studijų programą? Kokios jūsų asmeninės savybės geriausiai atskleidžiamos studijų metu?
G. V.: Aš net nesvarsčiau kitų universitetų ir tikrai žinojau, kad noriu stoti į MRU. Tokį sprendimą priėmiau todėl, kad 10 gimnazijos klasėje lankiau Ekonomikos ir verslo akademiją, kurią organizavo MRU. Čia susipažinau su keliais universiteto dėstytojais ir „gyvai“ patyriau jų dėstymo metodiką. Būtent dėstytojai – praktikai mane ir paskatino rinktis studijas, susijusias su reklama, nes kelios akademijoje nagrinėtos temos buvo būtent su ja susijusios. Į kokią studijų programą stoti sugalvojau tik kelios dienos iki priėmimo pabaigos, nes ieškojau kur stoti ir kas man pačiai būtų įdomu. Išsirinkau Komunikaciją ir skaitmeninę rinkodarą. Per studijų metus ši studijų programa nenuvylė ir įžvelgiu savo ateities perspektyvas būtent šioje srityje. Kalbant apie mano asmenines savybes, kurios atsiskleidė studijų metu, galbūt galėčiau išskirti komunikabilumą, kuris plėtojosi palaipsniui. Turiu prisipažinti, kad prieš stojant į šią studijų programą, nebuvau tikra, kad man taip patiks bendrauti su skirtingų nuomonių ir požiūrių žmonėmis. Tai man buvo atradimas.
K. Š.: Nuo mažens buvau gabus kalboms, komunikacijai, viešajam kalbėjimui. Nenorėjau atitrūkti nuo šių savo gabumų ir siekiau tik dar labiau juos išplėtoti bei pritaikyti gyvenime. Tad pamaniau, kad ši programa man padės tai pasiekti. Ir galiu drąsiai teigti, kad nesuklydau su pasirinkimu. Kai rinkausi šias studijas, turėjau pasirinkimą studijuoti gimtąja arba anglų kalba. Pasirinkau tarptautinę kalbą, kad baigęs studijas galėčiau lengviau ir sklandžiau įsilieti į tarptautinę rinką ir išplaukti į „platesnius vandenis“, neapsiribojant tik Lietuva. Be to, tai puikus būdas geriau išlavinti ir pagilinti savo anglų kalbos žinias.
Ko nesitikėjote paskaitose? Ar sutikote žmonių, kurie Jus įkvėpė siekti dalykų, apie kuriuos anksčiau nebuvote net pagalvoję?
G. V.: Ko tikrai nesitikėjau paskaitose, tai tiek daug pristatymų, kuriuos reikėjo atlikti paskaitų metu. Man tai buvo didelis šokas, kai atėjau iš gimnazijos, kurioje galbūt vienas ar dveji pristatymai buvo atliekami per metus, o čia per vieną semestrą trys – keturi. Tačiau tai buvo viena iš praktikų, kuri padėjo pralaužti viešojo kalbėjimo baimę. Kalbant apie sutiktus žmones, kurie įkvėpė mane kažko siekti – na, negalėčiau išskirti konkrečių, mane įkvėpusių žmonių. Dauguma dėstytojų nurodo vieną kelią, kuriuo galima eiti, tačiau nei vienas neišsiskyrė kažkuo, kas mane būtų itin sudominę. Kiekvienas dėstytojas kažko išmokė, ką galėčiau daryti ar atvirkščiai - kaip tik niekada nedaryti. Jie padėjo man tobulėti, kurti save, kaip asmenybę. Smagiausias dalykas tas, kad studijų metais sutikau savo bendraamžius, o su kai kuriais iš jų tapome neišskiriamais draugais ir iki šiol.
K. Š.: Kaip šviežiai ką tik baigęs gimnaziją mokinys, neįsivaizdavau pačio mokymosi universitete principo: vyksta paskaitos / seminarai, o ne „pamokos“, kaip mokykloje.
Dar pirmais studijų metais susipažinau su dėstytoja iš Ispanijos. Dabar esu II kurso studentas ir ją galėčiau pavadinti mentore, o ne dėstytoja ar profesore. Ji sugeba manyje pastebėti tokių užslėptų talentų, apie kuriuos nebūčiau niekada susimąstęs ir skatina juos plėtoti. Pavyzdžiui, gebėjimą analizuoti žmones per psichologinę prizmę. Dėstytoja tai įžvelgė paprasčiausiai analizuodama ir vertindama vieną iš mano darbų. Ji man suteikia labai daug įkvėpimo ir motyvacijos.
Kokius iššūkius patyrėte studijų metu? Kaip juos įveikėte ir ką dabar patartumėte kitiems, esantiems tokioje pačioje situacijoje?
G. V.: Iššūkių buvo įvairiausių, pradedant bandymu pirmame semestre įsilieti į naują aplinką, baigiant egzaminų stresu ir nusivylimu praktika. Visų iššūkių net neįmanoma įvardinti, nes, visų pirma, pusę jų jau pamiršau, o kiti, kurie tuo metu kėlė man siaubingą stresą – dabar atrodo juokingai. Todėl visiems studijuojantiems turiu kelis patarimus. Visų pirma, nepalikti darbų paskutinei minutei, nes tokiu atveju stresas bus tiesiog neišvengiamas, o tai nebus palanku sveikatai ir sklandžiam darbų užbaigimui. Antra, niekada nebijoti klausti ir gilintis į tuos dalykus, kurie ne tik atrodo įdomūs, bet ir nesuprantami. Tokiu būdu, visi iššūkiai tampa nebaisūs ir įveikiami.
K. Š.: Yra dalykų, kurių nepriskirčiau prie sunkumų, kurių reikia vengti. Pavyzdžiui, dažnas pramogavimas su bičiuliais, ko pasėkoje atsiranda „šlamančiųjų“ stygius. Tai patirti yra tiesiog privaloma, norint patirti tikrąjį studentišką gyvenimą. Tačiau, kaip ir daugumai studentų, sunkumu tampa darbų atidėjimas iki paskutinės akimirkos. Tokiais atvejais visuomet jausdavausi, kaip ant karštos kėdės ir keikdavau save, kodėl neatlikau visko ankščiau. Planuokite savo laiką ir darbus tvarkingai! Tėvai seniau sakydavo: „Pradžioje namų darbai ir reikalai, o po to jau gali eiti į lauką ar pramogauti“. Galiu pasakyti, kad tikrai verta vadovautis šiuo posakiu.
Ką patartumėte būsimiems studentams dar tik svarstantiems studijuoti Jūsų studijų programą?
G. V.: Kaip visada sakau mokiniams per Studijų muges – ši specialybė yra perspektyvi, nes studijos apima labai daug skirtingų sričių, todėl studentas gali nuspręsti, kas jį labiausiai domina – ar tai būtų pati komunikacija, marketingas, ar siauresnės sritys kaip copywriter, startup. Ir kiekvienas iš studijų gali pasisemti tokios informacijos, kuri bus jiems naudinga ateityje.
K. Š.: Galiu patikinti, kad nenusivilsite tuo, ką studijuosite ir baigsite studijas be žilų plaukų! Ši studijų programa puikiai padės prisiliesti prie žaidimų kūrimo, kūrybinio rašymo, darbo su „Photoshop‘u“ ir ne tik. Sužinosite, kaip veikia reklamos rinka, labiau išlavinsite savo viešo kalbėjimo įgūdžius, praturtinsite savo anglų kalbos žodyną darbiniais ir profesionaliais terminais bei praplėsite savo akiratį kultūrine prasme, kadangi didžioji dalis bendramokslių greičiausiai bus užsieniečiai. O dar jeigu būsite aktyvūs ir kūrybiški – 2/3 dalykų, kuriuos išmoksite dar pirmais studijų metais, kaip aš, tikrai galėsite pritaikyti savo kasdienybėje!
Sėkmės ir susimatykime MRU koridoriuose!