Šiame technologijų amžiuje socialinių mokslų reikšmė dažnai nepelnytai nustumiama į šalį. Kad mokslas nėra tik apie inžinerinius patentus ir išradimus laboratorijose, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Agota Giedrė Raišienė galėtų kalbėti valandas. Dabar ji tai daro ir radijo eteryje. Iš akademinės aplinkos į laidos vedėjos amplua drąsiai šokusi profesorė sako, kad „socialinius mokslus iš šešėlio ištraukti būtina, mat jų reikšmė augant technologinei pažangai – tik didėja“.

Profesorė dr. Agota Giedrė Raišienė, MRU Senato narė, dviejų MRU fakultetų dėstytoja bei Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijos vadovė, kurios nuotolinio darbo tyrimai patenka tarp labiausiai cituojamų pasaulyje, vasarį debiutavo kaip „Žinių radijo“ laidos „Mokslo balsu“ vedėja.

Ši laida – nauja erdvė akademinei diskusijai, kurioje socialiniai mokslai įgauna balsą. Čia MRU mokslininkai ir visuomenės autoritetai dalijasi įžvalgomis apie mūsų kasdienybę ir visuomenės ateitį, iškelia klausimus, kuriuos dažnai nustelbia technologijų diskursai. Laidoje pristatomi socialinių mokslų srityje besidarbuojančių tyrėjų mokslo pasiekimai, kurie formuoja visuomenės raidą.

Kodėl socialiniai mokslai dažnai lieka šešėlyje? Kokią įtaką jie turi mūsų sprendimams, technologijų naudojimui ar net emociniam pasauliui? Apie visa tai kalbamės su pačia laidos vedėja – MRU profesore A. G. Raišiene.

– Kodėl laikais, kai visi akylai stebime technologijų pažangą, svarbu atkreipti visuomenės dėmesį ir į socialinių mokslų reikšmę bei pasiekimus?

– Laidą „Mokslo balsu“ pavadinčiau socialinių mokslų tribūna. Žinių radijo studijoje kalbinu MRU mokslininkus ir visuomenės autoritetus. Jie čia dalijasi įžvalgomis, kurios plečia klausytojų akiratį ir supratimą apie socialinių mokslų reikšmę visuomenei ir valstybei.

Manau, kad socialinių mokslų atradimai vis dar sulaukia nepelnytai mažai viešojo dėmesio. Be to, neretai nustumiami į paraštes, kai kyla ekonominiai, politiniai, technologijų plėtros ar kt. iššūkiai. O juk visuomenei kylančių kasdienių ir nekasdienių uždavinių joks vienos srities mokslas negali išspręsti. Būtinas įvairiapusis požiūris, gilus tarpdisciplininis supratimas.

Praktikoje mokslo sritys natūraliai persipina ir lemia netikėtą poveikį. Pateiksiu pavyzdį: pasitelkus technologijas šiandien galima beveik bet kokį protinio pobūdžio darbą, veiksmingai įgyvendinti nuotoliu. Tuo tarpu organizacijų vadovų tarpe nėra vieningo sutarimo, kaip vertinti nuotolinio darbo poveikį organizacijos rezultatams ir tvarumui. Visgi dalis darbuotojų pasiryžę keisti darbą, jei galimybė dirbti nuotoliu nebus suteikta. Tai kur šios problemos raktas? Nuotolinis darbas, technologijos ar vadovavimo kompetencijos? Kitas pavyzdys: Vilniuje net daugelį metų gyvenantys vairuotojai vis dažniau naudojasi GPS kelionei mieste. Klausimas: ar tai tik patogumas, ar kažkas daugiau?

– Metate akmenį į šiuolaikinių technologijų daržą?

– Tikrai ne. Pavyzdžiais noriu pasakyti, kad socialiniai mokslai atlieka svarbų vaidmenį, kai norime ryškiau pamatyti socialinę tikrovę, suprasti ir prognozuoti žmonių elgseną. Ta proga priminsiu garsųjį britų sociologą Anthony Giddens‘ą, kurio autorystei priklauso socialinės struktūros dvilypumo idėja. Giddens‘as teigė, kad visuomenė – tai paradoksali struktūra. Viena vertus, žmonės formuoja šios struktūros turinį, kita vertus, turinys apibrėžia žmonių veikimo lauką. Grįžtant prie mano pateikto pavyzdžio: jei technologijų pažanga suteikia galimybę dirbti nuotoliu, tai socialiniai mokslai tiria ir paaiškina nuotolinio darbo poveikį organizacijoms. Tokiu būdu kintančios žmonių sąveikos normos tampa geriau pažįstamos.

Džiaugiuosi, kad Žinių radijo laidoje „Mokslo balsu“ socialinių mokslų atstovai turi galimybę būti išgirsti.

– Manau, čia puiki galimybė užduoti klausimą apie Jūsų vadovaujamoje Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijoje (toliau – Laboratorija) analizuojamą reikšmijautos fenomeną. Kaip populiariai paaiškintumėte, kas slypi už reikšmijautos koncepcijos?

– Reikšmijautos apibrėžimas turi gan giežtus rėmus. Populiariai koncepciją palyginčiau su veidrodžio metafora. Ji – lyg mūsų asmenybės ir veiksmų reikšmės šiame pasaulyje atspindys. Reikšmijauta mums parodo, kiek tarpasmeniniuose santykiuose, darbe ir apskritai savo gyvenime esame svarbūs kitiems, kiek reikšminga mūsų veikla – kaip keičia kitų gyvenimus. Taigi reikšmijauta – apie tai, ar jaučiamės vertingi ten, kur esame, ir tuo, kuo esame.

Mano nuomone, „Mokslo balsu“ suteikia erdvę socialinių mokslų tyrėjams pasijusti svarbiais, reikšmingais, įvertintais.

– Kokias įdomias įžvalgas atskleidė Laboratorijos moksliniai tyrimai reikšmijautos srityje?

– Mūsų tyrimai rodo, kad visuomenėje paplitę stereotipai apie „super profesijas“ ar laimingų žmonių grupes neatsispindi realybėje. Pavyzdžiui, finansinių technologijų sektoriuje dirbančiųjų reikšmijauta, nepriklausomai nuo lyties, pasirodė esanti žemesnė nei bet kuriame sektoriuje dirbančių moterų su negalia. Tuo tarpu mokytojai jaučiasi esantys „savo rogėse“ – savo reikšmijautą jie vertina palyginti aukštai.

– Kaip jaučiatės naujame vedėjos amplua – ar tai labiau iššūkis, ar smagus nuotykis?

– Aš pati dažnai stoviu prieš auditoriją, skaitydama paskaitas, pristatydama mokslinių tyrimų idėjas konferencijose. Vesti radijo laidą – visai kitokia, nauja patirtis. Beje, magistrantams dėstau organizacijų komunikaciją, seminarų metu organizuoju užduotis, lavinančias kalbėjimo, aktyvaus klausymosi įgūdžius, pasakoju, kaip perteikti savo žinutę auditorijai. Dabar turiu puikią progą pasitikrinti, ar tik mokyti moku (tą žinau iš studentų atsiliepimų), ar ir pati gebu tai padaryti.

– Ir kaip sekasi?

– Kol kas nesu tikra, reikės palaukti visų laidų. Kaskart vesdama laidą mokausi – tai procesas, vedantis nuo nežinojimo link supratimo ir įgūdžių tobulinimo.

Beje, dėl jūsų minėto nuotykio. Netikėtai atmintyje iškilo prisiminimas. Būdama maža, norėjau tapti arba mokytoja, arba orų pranešėja. Lazdele ore braižydavau „orų masių judėjimą“, o manęs klausydavosi žaisliniuose mokyklos suoluose susodinti mokiniai. Taigi, ar vesti radijo laidą – nuotykis? Sakyčiau, vaikystės svajonių išsipildymas! Tereikia įžvelgti panašumų tarp orų ir mokslo.