Nutrūkusi draugystė gali apsunkinti paauglių emocinę būseną. Ypač tais atvejais, kai paaugliai patiria kitų sunkumų ar neturi daugiau draugų. Sėkmingos draugystės, tuo tarpu, yra svarbios paauglių psichologinei gerovei. Tad kokia yra sėkmingos draugystės paslaptis? Galima manyti, kad nesutarimai draugystei kliudo, tačiau Mykolo Romerio universiteto Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad sėkmingos draugystės yra tos, kuriose draugai palaiko vienas kitą, net kai yra įvairių nesutarimų.

Išyrančios draugystės – dažnas reiškinys. Kai kurių tyrimų duomenimis, net 50 proc. draugysčių išyra per vienerius mokslo metus. Draugystė su geriausiu draugu išyra sąlyginai rečiau nei įprastos draugystės. Nutrūkusi draugystė gali turėti neigiamų pasekmių, ypač tiems paaugliams, kuriems ji buvo vienintelė. Pavyzdžiui, gali pablogėti paauglio emocinė būklė ir atsirasti depresijos simptomų.

Pastebėta, kad draugo parama ir nesutarimai su juo gali būti svarbūs, norint paaiškinti, kodėl draugystės išyra ar išlieka. Juntama draugo parama yra svarbi draugystės ilgaamžiškumui. Taip yra todėl, kad parama sukelia artumo su draugu jausmą. O artumo jausmas savo ruožtu didina pasitenkinimą draugyste.

Ir priešingai  – nesutarimai su draugu gali didinti tarpusavio atstumą, kol galiausiai draugystė nutrūksta. Tačiau manoma, kad draugystės stabilumui svarbiausia ne tai, ar draugai pykstasi ar ne, bet ar yra balansas tarp nesutarimų ir paramos vienas kitam.

Tęstinis tyrimas, atliktas Lietuvos ir Floridos (JAV) mokyklose, iš tiesų parodė, kad palaikymo ir paramos trūkumas leido nuspėti draugystės iširimą daug geriau nei nesutarimai tarp draugų. Tad tikėtina, kad kai abu paaugliai jaučia, jog gali sulaukti vienas kito paramos ir palaikymo bei dalinasi šiltais jausmais, kylantys nesutarimai nėra tokie žalingi draugystės kokybei ir išlikimui. Ir priešingai – nesutarimai gali sutrikdyti draugystę, jei nėra pakankamai paramos vienas kitam.

Įdomu tai, kad labai panašūs rezultatai gauti ir užsienio tyrimuose apie studentų draugystes ir romantiškas partnerystes. Kolegijų studentai nurodė, kad sumažėję šilti jausmai ir retesnis buvimas drauge buvo viena dažniausių priežasčių, dėl kurių draugystės iširo. Panašiai, stiprus artėjančias skyrybas parodantis veiksnys buvo šiltų santykių retėjimas.

Šie rezultatai yra svarbūs praktikams, tokiems kaip psichologai, pedagogai ar socialiniai pedagogai, kurie dirba švietimo sistemoje ir konsultuoja jaunimą, patiriantį sunkumų su bendraamžiais.

Tyrimas yra NAVIGATE projekto apie vaikų draugystes dalis. Projekte NAVIGATE „Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo“ siekiama suprasti, kaip formuojasi vaikų ryšiai su bendraamžiais ir kaip šį procesą veikia draugai bei tėvai. Tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą.

Projektui vadovauja Floridos Atlanto universiteto (angl. Florida Atlantic University) profesorius dr. Brett Laursen.

Projekto komanda: prof. dr. Rita Žukauskienė, prof. dr. Goda Kaniušonytė, dokt. Aistė Bakaitytė, dokt. Audra Balundė, dokt. Gintautas Katulis ir dokt. Dainora Šakinytė.

Projekto savanorė: dokt. Vilma Milašiūnaitė.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.

Naujieną parengė: dokt. Audra Balundė.