Sveikiname Šarūną Banevičių (Lyderystės ir strateginio valdymo institutas), 2021 m. gruodžio 10 d. apgynusį vadybos mokslo krypties (S 003) disertaciją „Regioninė partnerystė sveikatos turizmo valdymo sistemoje“. 

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Alvydas Baležentis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).

Mokslinė konsultantė:
prof. habil. dr. Anna Lis (Gdansko technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).

Gynimo taryba:
Pirmininkas – prof. dr. Vainius Smalskys (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Nariai:
prof. habil. dr. Diana Dryglas (AGH mokslo ir technologijų universitetas, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Tadas Sudnickas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Diana Šaparnienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Jan Žukovskis (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003).

Disertacijoje nagrinėjama regioninė partnerystė sveikatos turizmo valdymo sistemoje, kaip kompleksinis procesas, kurio branduolys ir kertinė sistemos ašis yra organizacinės partnerystės fenomenas. Sistemoje integruotas valdymas ir partnerystės mechanizmas sujungia sveikatos turizmo organizacijas, integruoja išteklius, bendrus tikslus ir uždavinius, kurie kūrybinio vadybinio proceso metu transformuojasi į rezultatus. Šiuo disertaciniu darbu siekiama išspręsti šias mokslines problemas: kokie yra pagrindiniai regioninės partnerystės valdymo teoriniai pagrindai ir, - kaip tobulinti regioninę partnerystę sveikatos turizmo valdymo sistemoje. Teorinio ir empirinio tyrimo Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Turkijoje pagrindu yra nustatyta sveikatos turizmo valdymo sistemos: situacija (sudarytas sveikatos turizmo gyvavimo ciklas; SSGG ir GGSS matricos ir kt.); valdymo bruožai (sąmoninga ir tikslinga sąveika tarp pagrindinių veikėjų, organizacinių tinklų kūrimas ir kt.); problemos (nėra aiškios ir vieningos sveikatos turizmo platformos, nepakankamai pritaikytas užsienio pacientams valstybinis sveikatos priežiūros sektorius, neišplėtotos organizacinės partnerystės galimybės ir kt.); sveikatos turizmo plėtrą skatinantys ir stabdantys bei organizacinės partnerystės veiksmingumą užtikrinantys veiksniai.
Mokslinio tyrimo tikslas – išanalizavus regioninės partnerystės sveikatos turizmo valdymo teorinius pagrindus bei atlikus empirinį tyrimą, pagrįsti regioninę partnerystę sveikatos turizmo valdymo sistemoje. Disertacijoje sudaryta principinė Lietuvos sveikatos turizmo valdymo struktūra, įvertinant institucijų reikšmingumą trimis valdymo lygmenimis: politikos formavimo ir sprendimų priėmimo; politikos vykdymo ir stebėsenos; įgyvendinimo. Nustatyta, kad tobulinant regioninę partnerystę sveikatos turizmo valdymo sistemoje tikslinga politikos vykdymo ir stebėsenos lygmeniu įsteigti regioninę sveikatos turizmo instituciją, kuri atliktų šias esmines funkcijas: sąveiką su fasilitatoriais, tarpininkais, tiekėjais, medicinos centrais; visų sistemos dalyvių darbo koordinavimą; informacijos aprūpinimą.