Tarptautinės bendrovės „McKinsey Global Institute“ atliktos studijos („Artificial Intelligence: The Next Digital Frontier“) vertinimu, pradėjus naudoti visas jau sukurtas bei šiuo metu laboratorijose testuojamas technologijas ir programas, galėtų būti perimta apie 23 % kontorose teisininkų atliekamų darbų, teismų veikloje šis procentas būtų panašus. Įvairiais skaičiavimais, per paskutinius penkerius metus investicijos į teisės srities technologijų startuolius viršijo 800 mln. JAV dolerių, o vienos aktyviausių investuotojų – didžiosios teisės kontoros.

 

Šiandien jau galima drąsiai sakyti – technologijos ir dirbtinis intelektas į teisės pasaulį jau atvyko! Kaip technologijos ėmė skverbtis į teisininkų veiklą? Pirmiausia reikėtų apžvelgti, kaip dirba teisininkas, susidūręs su sprendimo reikalaujančia situacija ar klausimu, – analizuoja faktines aplinkybes, tikrina, kaip atitinkamą situaciją reguliuoja teisės normos, vertina, kaip tokia situacija nagrinėta praeityje (apibendrina teismų sprendimus, teisės doktriną).

Šitaip gimsta argumentacija ir galimi klausimo sprendimo variantai. Iš tikro nemaža teisininko darbo dalis – pasikartojančių sprendimų priėmimas ir panašių dokumentų rengimas, be to, tam, kad galėtų pradėti atlikti savo darbą, teisininkas turi surinkti reikiamus pradinius duomenis iš klientų. Iš esmės didžiausios kompetencijos ir išminties reikalauja tik sudėtingi, tarpšakiniai teisiniai klausimai.

 

Toks supaprastintas teisinio darbo suskaidymas leidžia paprasčiau paaiškinti, kaip technologijos laipsniškai skverbiasi ir veikia teisininko veiklą. Įvertinę visas šiandien rinkoje esančias technologijas, dėl paprastumo jas pamėginome sugrupuoti į tris grupes: (1) atliekančias ar skirtas pagalbiniams darbams atlikti, (2) orientuotas į teisinius procesus, (3) skirtas teisiniams argumentams rengti ir sprendimams priimti.

 

Pradėkime nuo objektyvaus poreikio surinkti informaciją iš klientų praktikuojančio teisininko darbe – ar tai būtų advokato klientas, ar teismo paslaugų vartotojas, šioms užduotims atlikti iš esmės nebūtinas teisinis išsilavinimas. Tokias užduotis galime vadinti pagalbiniais darbais, pavyzdžiui, teismo veiklos atveju – skundų, ieškinių, kitų procesinių dokumentų priėmimas ir administravimas, byloje dalyvaujančių asmenų duomenų registravimas, komunikacija ir pan.

 

Verslo pasaulyje panašiems darbams atlikti jau gana seniai naudojamos technologijų platformos, o per pastaruosius kelerius metus jos pasiekė ir teisininkų veiklos sritį bei nuolat tobulėja. Lietuvoje įdiegtas elektroninis teismų portalas „E.teismas.lt“ gali vykdyti daugelį bylos šalims ir jų atstovams bylos nagrinėjimo procese reikalingų valdymo funkcijų – elektroniniu būdu priima ir padeda administruoti procesinius dokumentus, fiksuoja tam tikrus procesinius veiksmus, išsiunčia automatinius priminimus.

Šios technologijos tiesiogiai nekonkuruoja su teisininkais, tačiau jos mažina teisininkų pagalbininkų – kontorų administratorių, teismo raštinės darbuotojų – darbo krūvį (ir gali konkuruoti su jais), taip pat laiko ir administravimo sąnaudas.

 

Teisės aktų ir sprendimų paieška bei pasikartojančių ar didžia dalimi panašių dokumentų (sutarčių, teismo nutarčių dėl skolos priteisimo ir kt.) rengimas perša mintį, jog šie procesai gali būti automatizuoti ir ši darbų sritis yra patraukliausias šiuo metu kuriamų technologijų taikinys. Tokios programos paprastai specializuojasi tam tikrose teisės srityse arba yra skirtos konkrečiai užduočiai, pavyzdžiui, sutarčių peržiūrai, atlikti. Be to, jos turi ir mokymosi įskiepį, tad svarbu jas tiesiog išmokyti tiksliau dirbti. Keletas praktinių pavyzdžių. Banko „JP Morgan“ užsakymu sukurta programa COIN (angl. Contract Intelligence) tikrina per metus sudaromas paskolos sutartis – iš viso apie 12 tūkst. sutarčių, kurioms parengti teisininkų ir skolinimo vadybininkų komandai per metus prireikdavo 360 tūkst. valandų.

Ne už kalnų ta diena, kai bus plačiai pradėtos naudoti vadinamosios išmaniosios sutartys, grindžiamos blokų grandinės (angl. block chain) technologija su aktyviomis sąlygomis, o jų vykdymą prižiūrės algoritmas, pavyzdžiui, programa, pastebėjusi, jog nustatytu laiku sutarties šalis neatlieka mokėjimo, gebės automatiškai pradėti išieškojimą. Kita kategorija – programos, leidžiančios automatizuoti teisinių dokumentų rengimo procesą.

Pavyzdžiui, programa „Nemokėkite už jūsų parkavimo baudos kvitą“ (angl. Do Not Pay for Your Ticket), sukurta devyniolikmečio brito, yra išmaniojo telefono aplikacija, kuri įrašius reikiamus duomenis leidžia nemokamai sugeneruoti skundą dėl baudos kvito ir pateikti jį teismui. Per mažiau nei dvejus programos veikimo metus šia galimybe JAV sėkmingai pasinaudojo daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, panaikinta netinkamai skirtų baudų už daugiau nei tris milijonus dolerių!

Tokios programos administracinių teisės pažeidimų bylose ateityje galėtų būti naudojamos kai kurių rūšių skundams parengti, ieškiniams ir prašymams skolų išieškojimo, tam tikrų leidimų gavimo bylose bei pačių teismo sprendimų automatiniam parengimui. Šios aptartos technologijos iš esmės konkuruoja su jaunesniaisiais teisininkais ir padėjėjais. Ne veltui Oksfordo universiteto studijoje „The Future of Employment: How Suspectible Are Jobs to Computerisation“ prognozuojama, jog daugiau nei 94 proc. teisininkų, užsiimančių tiriamuoju ir duomenų rinkimo darbu, per ateinančius dvidešimt metų gali tapti nereikalingi. Tai prilygtų 114 tūkst. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje!

Egzistuoja ir daug sudėtingesnės dirbtinio intelekto algoritmų programos, pajėgios dirbti su dideliais istorinių duomenų kiekiais, analizuoti aplinkybių sąryšius ir mokytis pagal teisininkų žmonių padarytus papildymus.

 

2016 m. pasaulį išvydo „Ross“ algoritmas. Šis pirmasis robotas, pasamdytas teisininkų kontoros, šiandien jau gali išanalizuoti visą teisės aktų ir teismų sprendimų praktiką JAV bankroto ir nemokumo teisės srityje. „Ross“ paslaugomis šiandien naudojasi daugiau nei 20 žinomų pasaulinių kontorų ir bendrovių. „Ross“ puikiai supranta šnekamąją kalbą, pavyzdžiui, jo galima paklausti ir gauti atsakymą į tokį klausimą: „Jeigu darbuotojas nepasiekė pardavimo tikslų ir neįvykdė metinių planų, ar jis gali būti atleistas be išankstinio įspėjimo?“ Pats algoritmas pasitelkia IBM superkompiuterio „Watson“ galią, kuris pasiekiamas kaip interneto debesija (iCloud), t. y. per įdiegtą „Ross“ aplikaciją prieinamas iš bet kokio įrenginio.

Išbandžius dabartinės „Ross“ pajėgumus su 16 patyrusių teisininkų komanda, gauti rezultatai atskleidė, kad „Ross“ programa gebėjo paieškas atlikti vidutiniškai 30,3 % greičiau, naudodama boolean kalbą (kai įvedami tikslūs raktiniai paieškos žodžiai), ir 22,3 % greičiau, kai naudojama paprasta šnekamoji kalba, taip pat boolean atveju rado 42,9 %, šnekamosios kalbos – 30,3 % daugiau aktualių šaltinių.

Atminkite – „Ross“ varžovas buvo 16-os teisininkų komanda! Vienas patyręs amerikiečių advokatas, dirbantis Majamyje, neslėpdamas skeptiško požiūrio nusprendė išbandyti „Ross“ programą ir rengdamasis vienai bylai sugalvojo jai pavesti rasti ir atlikti aktualių precedentų analizę bei palyginti su jo paties paieškos rezultatais. Kol rado aktualų precedentą, naršydamas teismų sprendimuose advokatas užtruko apie dešimt valandų, o „Ross“ tą patį rado per kelias sekundes! „Ross“ taip pat gali parengti aktualaus teismo sprendimo santrauką ir kelių puslapių atmintinę apie paieškos rezultatus.

Atmintinės kokybė nesiskiria nuo jaunesniojo teisininko, tačiau patyrusio teisininko indėlis gautas teisines įžvalgas gali sustiprinti. Pati IBM bendrovė intensyviai tobulina programas šioje srityje. Neseniai vienoje tarptautinėje teisininkų konferencijoje teko išvysti superkompiuteriui „Watson“ pritaikytos dar ne viešos programos darbiniu pavadinimu „Argumentator“ demonstracinę versiją.

Programai raštu pateikus situacijos aprašymą (pvz., bylos fabulą) ji akimirksniu gali išanalizuoti visus JAV teismų sprendimus, atrinkti statistiškai sėkmingiausius argumentus, taip pat prognozuojamas tikėtinas kitos šalies taktikas bei šaltinius, kuriuose buvo publikuoti aktualių teismų sprendimai, pvz., nuoroda į 1961 m. „New York Times“ pirmame puslapyje išspausdintą straipsnį apie bylą. Teisininkui belieka įvertinti gautą medžiagą ir pasirengti bylai. Algoritmas kol kas negali parengti išsamaus ieškinio, atsiliepimo, tačiau gali sugeneruoti kelių lapų apibendrinimą dėl naudotinų argumentų ir bylos baigties tikimybės. „Lex Machina“ ir „Ravel Law“ algoritmai siūlo bylinėjimosi strategiją pagal tai, kokie teisėjai nagrinėja bylą patentų bylose.

Šios programos analizuoja duomenis apie teisėjų profilius ir jų priimtus sprendimus (JAV tai nėra nauja tradicija – teisės kontoros rengia knygas, kuriose aprašo teisėjų asmenybes, sprendimų statistiką ir požiūrius nagrinėjant bylas). Beje, jau šiandien rinkoje yra programų, kurios reitinguoja advokatus pagal jų sėkmės statistiką bylose, patirtį, kainas, atsiliepimus apie darbą – informaciją, aktualią klientams.

Kaip matyti, šio lygmens technologijos tiesiogiai varžosi su teisininkais sudėtingos analizės ir argumentų rengimo srityje. Algoritmų skverbimasis į teismų darbą Ilinojaus technologijų instituto Čikagoje mokslininkų sukurtam algoritmui buvo patikėta prognozuoti JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimų baigtis 1816–2015 m. išspręstose bylose, naudojant šių bylų fabulas. Algoritmas, iš esmės besimokanti programa – statistinis modelis, prognozuodamas kiekvienų metų bylų baigtis rėmėsi ankstesnių metų sprendimų analize, ieškojo sąryšių tarp išnagrinėtų bylų ir sprendimų išvadų, įskaitant, ar sprendimas buvo žemesnės instancijos teismų sprendimų pakeitimas, teisėjų (kurių yra devyni) balsavimo ypatybes, to laikmečio bylų kontekstus.

Algoritmas nuspėjo bylų baigtį 70,2 % tikslumu 28 tūkst. realiai išnagrinėtų bylų ir 71,9 % teisėjų balsų pasiskirstymą 240 tūkst. balsavimo atvejais! Jeigu rezultatas neatrodo tobulas, verta atkreipti dėmesį į tai, jog didžiausi ekspertai bylų baigtį gali atspėti 66 % tikslumu. Žinoma, žmogus nepajėgus to daryti tūkstančiuose bylų vienu metu. Europoje panašus eksperimentas buvo atliktas su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nagrinėtomis bylomis – Šefieldo, Pensilvanijos ir Londono koledžo universitetų komandos sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas nuspėjo bylų baigtį 79 % tikslumu pasirinktose 584 bylose. Tam, kad programą būtų galima toliau tobulinti, mokslininkai norėtų ją išbandyti panaudodami aktualius pateiktus skundus ir ieškinius (tačiau įprastai bylos procesiniai dokumentai yra nevieši).

Bet kuriuo atveju jau dabar galima konstatuoti, kad programa galėtų leisti atlikti tam tikrą automatinę atranką – patikrą gavusi skundus, nustatydama, ar byloje yra netipinių aplinkybių, nukrypimų, bei kokia tikimybė, jog atvejis yra Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimas. Išnagrinėjamų skundų skaičiaus požiūriu nepralenkiamas yra interneto prekybos platformos „Ebay“ algoritmas, nagrinėjantis ginčus tarp pirkėjų ir pardavėjų. „Ebay“ platforma nedalyvaujant žmogui per metus išnagrinėja 60 mln. skundų – tai tris kartus daugiau, negu pareiškiama ieškinių teismuose visose Jungtinėse Amerikos Valstijose!

Remiantis šiuo pavyzdžiu Didžiosios Britanijos teismų reformos pakete įtrauktas pasiūlymas įsteigti internete veikiantį automatinį teismą vartotojų skundams nedidelių sumų bylose spręsti.

 

Teisinių paslaugų rinkoje plėtojamos tarpininkavimo platformos, kurios gali sujungti klientus su geriausiu teisės patarėju, savotiškas „Uber“ analogas teisės paslaugų srityje. Žymusis vizionierius, britų teisininkas Richardas Susskindas teigia, kad po dvidešimties metų iš 20 didžiausių pasaulio teisinių paslaugų teikėjų bent pusė bus nieko bendro neturintys su teise.

Žinant, kad jo dar 1997 m. išsakyta prognozė, jog ateityje pagrindinė bendravimo tarp klientų ir teisininkų forma bus elektroninis paštas, tuometinės Anglijos ir Velso advokatūros buvo pajuokų objektu, tokias įžvalgas pašiepti šiandien būtų neapdairu. Grėsmingoji šios pažangos pusė – didelė šių dienų teisininko darbo dalis bus perimta programų, todėl norint išlikti reikės ugdytis naujas profesines savybes ir supratimą apie technologijas. R. Susskindo teigimu, ateityje teisininko profesija dėl technologinės pažangos išsiskaidys į tokias profesijas: teisinių žinių inžinierius, teisinis technologas, teisinių procesų analitikas, teisinių projektų vadovas, teisinių duomenų mokslininkas, tyrimų ir pažangos darbuotojas, elektroninių ginčų sprendimų platformų praktikas, teisinio valdymo konsultantas, teisinių rizikų vadovas. Tik dalis jų reikalauja teisės diplomo, svarbios tampa technologijų srities žinios bei naujos teisės šakos su technologijų aspektu – asmens duomenų apsauga, kibernetinis saugumas, technologijų reguliavimas. Šios technologinės pažangos privalumas yra tai, jog teisininkai galės skirti daugiau laiko tikslingesniems darbams.

Teismų atveju – bendravimui su bylos šalimis ir pačių teismo posėdžių vedimui, nes teisingumo vartotojai yra žmonės, o ne mašinos (bent jau kol kas), tad galima numanyti, kad žmonės savo likimų, ypač sudėtingesnių klausimų ir pasekmių atveju, nenorės atiduoti vien į algoritmų ir robotų rankas. Kita vertus, šiuolaikinės bendrovės dirbtinį intelektą jau yra įdarbinusios valdybų veikloje, siekdamos padėti žmonėms priimti verslo sprendimus. Tad galima prognozuoti, kad anksčiau ar vėliau algoritmai ir dirbtinis intelektas taps teisėjų pagalbininku, o galbūt progresuos ir toliau. Technologijų diegimą teisininkų veikloje Lietuvoje bent kurį laiką ribos negalėjimas jų pritaikyti praktiniam darbui su duomenų bazėmis lietuvių kalba. Straipsnio autorius pabandė užsiregistruoti „Ross“ klientu, tačiau sulaukė mandagaus atsakymo, kad šios paslaugos Lietuvos kol kas neapima. Bet kuriuo atveju technologijos ir dirbtinis intelektas į teisės pasaulį jau atvyko ir jų niekas neišprašys – tik mūsų pačių rankose pasirinkimas, kurioje – laimėtojų ar pralaimėtojų – stovykloje būsime.