Sveikiname Robertą Vaitkų (Verslo ir ekonomikos institutas), 2022 m. rugpjūčio 30 d. apgynusį ekonomikos mokslo krypties (S 004) daktaro disertaciją „Finansinio saugumo ir finansų infrastruktūros tvarumo sąveikos vertinimas ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse“. 

Mokslinis vadovė:
prof. dr. Asta Vasiliauskaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).

Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Nariai:
prof. habil. dr. Andrzej Buszko (Varmijos Mozūrų universitetas Olštyne, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Mindaugas Butkus (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Gintaras Černius (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).

Disertacinio tyrimo metu siekiama išspręsti tokią mokslinę problemą: kaip įvertinti finansinio saugumo ir finansų infrastruktūros tvarumo sąveiką. Analizuojant finansinį saugumą aptariamas požiūris į šį reiškinį horizontaliu, vertikaliu, mikro- ir makrolygmenimis, atskleidžiamas finansinio saugumo vertybinis aspektas, teisinis reglamentavimas ir tvarumas. Apžvelgiamas finansų infrastruktūros tvarumo turinys bei apibendrinami teoriniai finansinio saugumo ir finansų infrastruktūros tvarumo susietumo principai. Disertacijoje finansinį saugumą siūloma vertinti iš namų ūkių perspektyvos, kadangi gausiausių ekonomikos vienetų finansinė padėtis turi reikšmingą įtaką ekonomikai. Apskaičiuojant finansinio saugumo indeksą buvo atsižvelgta ne tik į namų ūkių taupymo ir vartojimo duomenis, bet ir į kitus namų ūkių makroaplinkos situaciją apibūdinančius duomenis (ekonomikos vystymosi lygį, šalies finansinių atsargų kaupimą, perkamosios galios stabilumą). Apskaičiuojant finansų infrastruktūros tvarumo indeksą buvo atsižvelgta, į tai, kad informacija apie teisinius reikalavimus ir jų įgyvendinimą bei kredito situacijos įvertinimas geriausiai atspindi finansų infrastruktūros būklę. Finansų infrastruktūros tvarumo aspektas atsiskleidžia per finansų sistemos stabilumo, jos vystymosi ir efektyvumo procesus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad analizuojamu laikotarpiu egzistuoja finansinio saugumo ir finansų infrastruktūros tvarumo sąveika EBPO šalyse. Remiantis disertacijos rezultatais galima teigti, kad siekiant užtikrinti tvarius ekonominius procesus būtina diegti finansinio saugumo užtikrinimo priemones ir palaikyti tvarią finansų infrastruktūrą. Atliktas tyrimas parengia terpę tolesniems tyrimams, įgalina identifikuoti, kokios priemonės efektyviausiai galėtų prisidėti užtikrinant finansinio saugumo ir finansų infrastruktūros tvarumo poreikius atsižvelgiant į šių reiškinių tarpusavio priklausomybes tam tikrose EBPO šalyse.