Naujienos
6 birželio, 2018
Ray‘us Smithas: „Šiandien nesvarbu, kokį išsilavinimą esi įgijęs prieš keliolika metų“
Viešojo valdymo ir verslo fakultetas
JAV Organizacinės lyderystės mokslų daktaras Ray‘us Smithas, dėstantis JAV Belhaven bei Čekijos Anglo-American universitetuose nepanašus į tipinius lyderystės mokytojus. Jis ne iš tų, kurie kalbėtų tūkstantinėms minioms, o lyderystės mokymus traktuoja kaip nuoseklų, ilgalaikį ir nenutrūkstamą mokymo procesą. Profesorius gana dažnas svečias ir Lietuvoje, ne šiuo metu yra ir unikalios MRU MBA Magistrantūros programos direktorius. Kalbamės su Ray‘umi ne tik apie MBA magistrantūros programą, bet ir požiūrį į šiuolaikinę lyderystę.
Gerbiamas Ray‘au, kuo išskirtinė MRU MBA Magistrantūros programa?
Gyvename globaliame pasaulyje, kuriame verslas yra labai dinamiškas ir neturi sienų. Kompanijoms, ypač mažoms ir vidutinėms reikia sugebėti pritapti prie naujų sąlygų ir įveikti iškilusius iššūkius. Pastebėjau kad Europoje daug žmonių turi gilų supratimą kurioje nors vienoje specifinėje srityje, bet paklausus, tarkim, apie rinkodarą, jie atvirai sako, kad šios srities neišmano.
Ši magistrantūros programa suteikia pamatines įvairių sričių – teisės, vadybos, finansų, rinkodaros praktines kompetencijas. Šiandien nesvarbu, kokį išsilavinimą esi įgijęs prieš keliolika metų. Gydytojai vadovauja ligoninėms, ir tai nėra blogai, tačiau jie tampa administratoriais, kuriems reikalingos ir verslo administravimo žinios. Šioje programoje dalykai, sudėlioti taip, kad apimtų sritis, kurios būtinos aukštesnio ir aukščiausio lygio vadovams – tai ir marketingo, žmogiškųjų išteklių, strateginio inovacijų valdymo, lyderystės ir kitos.
Studijos užbaigiamos ne individualiu baigiamuoju darbu, bet komandiniu dalyvavimu simuliaciniame verslo projekte, kuriame konkuruojant su kitomis komandomis iš viso pasaulio universitetais ir gali patikrinti įgytas marketingo, finansų, žmogiškųjų išteklių, apskaitos, darbo komandoje kompetencijas. Kaip tik dabar tokiame projekte dalyvauja ir MRU MBA komanda – šiuo metu ji yra tarp dešimties geriausių. Vadinasi, programa tikrai naudinga.
Jūsų sritis – organizacinė lyderystė. Kokios, jūsų nuomone, yra šiandien visuomenėje vyraujančios klaidos, susijusios tiek su pačia lyderystės samprata, tiek ir su lyderystės mokymais susijusiais lūkesčiais? Kaip reikėtų jas interpretuoti?
Manau, jog pagrindinė problema yra ta, jog daugelis tikisi greito rezultato ir ieško tos stebuklingos piliulės, kurios dėka staiga išsispręstų visos jų problemos. Deja, tai neįmanoma, nes lyderystei ugdyti reikia laiko.
Taigi, lyderystės mokytojai turėtų akcentuoti, kad tikri lyderiai ugdomi ir ilgalaikiai rezultatai šioje srityje pasiekiami tikrai ne trumpų kūrybinių dirbtuvių ar seminarų metu, o organizacijų vadovai savo ruožtu turi apsišarvuoti kantrybe ir suprasti, jog lyderystės mokymasis – ilgai trunkantis procesas, apimantis įvairias žinias ir kompetencijas. Kokie, Jūsų nuomone, yra esminiai skirtumai tarp vadovo ir lyderio? Vadovų pareiga yra užtikrinti stabilumą savo padalinyje arba organizacijoje, taigi, jie didžiausią dėmesį dažniausiai skiria finansiniams veiklos rodikliams, bei procesų, reikalingų šiems rodikliams pasiekti trumpuoju periodu, sklandžiam įgyvendinimui.
Tuo tarpu lyderiai orientuojasi į ilgalaikes organizacijos augimo perspektyvas, turi platesnį verslo matymo horizontą ir nebijo prisiimti nestandartinių idėjų ir su jomis susijusių pokyčių įgyvendinimo rizikos.
Šiuo metu tiek daug kalbama apie lyderystę ir egzistuoja tokia didelė įvairių lyderystės mokymų pasiūla, jog gali pasirodyti, kad ši tema išsemta ir į tai investuoti daugiau neverta. Kokia būtų Jūsų nuomonė?
Manau, kad į lyderystės įgūdžių ugdymą yra ir bus svarbu investuoti, tačiau investicijos turėtų būti traktuojamos kaip ilgalaikės, nesitikint staigaus rezultato. Tai netrumpas procesas, tad būtų sunku tikėtis kokių nors rezultatų iš savaitgalio trukmės kursų. Šiandien daugelis, jei ne didžioji dauguma, lyderystės mokymų yra trumpi, pramoginio pobūdžio renginiai. Aš manau, jog tai ne vienkartinis renginys, bet tęstinis procesas.Juk ir pati lyderystė yra ne statiškas, bet dinamiškas reiškinys, tad ir jos mokymasis turi vykti kaip nuoseklus procesas, o ne tiesiog treniruotė.
Kodėl svarbu, kad organizacijos investuotų ir į žemesnės grandies, dažnai dar tik pradedančių jaunų vadovų lyderystės įgūdžių ugdymą?
Lyderystės mokymai turėtų vykti visuose organizacijos lygmenyse, kadangi šiandieniai vidutinės grandies vadovai rytoj gali būti realūs pretendentai į aukščiausių vadovų pozicijas. Be to, lyderiai dažnai atsiskleidžia organizacijai esant krizinėje situacijoje, todėl labai svarbu, kad kiekviename lygmenyje ne tik egzistuotų atitinkami lyderystės gebėjimai, bet ir kiekvieno lygmens lyderių elgesys būtų sinchronizuotas tai krizei įveikti.
Dėkoju už pokalbį.