Sveikiname Rasą Žibaitę-Neliubšienę (Baudžiamosios teisės ir proceso institutas), 2024 m. kovo 1 d. eksternu apgynusią teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją ,,Laisvas įrodymų vertinimas baudžiamajame procese: diskrecija apibrėžtose ribose”.
Mokslinė konsultantė:
prof. dr. Rima Ažubalytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
doc. dr. Mindaugas Bilius (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Edita Gruodytė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. habil. dr. Arkadiusz Lach (Nikalojaus Koperniko universitetas, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Laisvas įrodymų vertinimas yra kasdien taikomas procesinis principas, tačiau jo turinys yra menkai ištirtas. Taigi tyrimo tikslas – išanalizuoti laisvo įrodymų vertinimo principo turinį bei veiksnius, padedančius užtikrinti teismo nešališkumą (objektyvumą) vertinant įrodymus. Laisvas įrodymų vertinimas darbe analizuojamas remiantis dvinare jo struktūra: laisvas įrodymų vertinimas = teisėjo vidinis įsitikinimas (pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu) + įrodymų vertinimas vadovaujantis įstatymu. Atliko tyrimo naujumas pasireiškia per teisės ir psichologijos (intuityvių sprendimo priėmimo būdų taikymą) mokslų tarpdiscipliniškumą, o būtent tuo, jog pirmą kartą pabandyta pažvelgti į laisvą įrodymų vertinimo principą (konkrečiau – teisėjo vidinio įsitikinimo aspekto kontekste) ne iš neapibrėžtų kategorijų turinio perspektyvos, o per sprendimų priėmimo prizmę. Tyrimas leido išryškinti kylančias grėsmes dėl intuityvių spendimo priėmimo būdų bei pateikti galimą jų minimizavimo mechanizmą, įskaitant konkretų siūlymą dėl Baudžiamojo proceso kodekse numatyto parengimo nagrinėti bylą teisme etapo ir nušalinimo instituto teisinio reguliavimo pokyčių. Taip pat pirmą kartą asmeninių įrodymų vertinimo kontekste suformuotos, (1) asmenų parodymų patikimumo, (2) subjektų, turinčių specialių žinių, pateiktų išvadų ir (3) slaptų (neviešo pobūdžio) veiksmų proporcingumo ir jų rezultatų vertinimo specialiosios taisyklės, papildančios bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.