Davidas Schultzas: Tiesą sakant, ne. Tai nebuvo didelis netikėtumas. Jei 2020-ųjų sausį jūs būtumėte manęs paklausę, kas taps Demokratų partijos kandidatais rinkimuose, aš būčiau atsakęs, kad tai bus Joe Bidenas ir Kamala Harris. Nepaisant prasto pasirodymo pirmuosiuose debatuose ir nesėkmės partijos suvažiavime Ajovoje bei preliminariuosiuose rinkimuose Naujajame Hempšyre, J. Bidenas išliko kompromisiniu partijos kandidatu, kurį daugelis Demokratų partijos narių palaiko. 

Šiuose rinkimuose Demokratai yra nusiteikę balsuoti prieš D. Trumpą ir jiems reikalingas bendras kandidatas, gebantis sutelkti skirtingų partijos šakų palaikymą. 

Senatorė K. Harris yra tinkamas pasirinkimas į viceprezidento postą. Ji nėra tokia liberali kaip Stacey Abrams ar Elizabeth Warren, kurios patinka progresyviajam partijos sparnui. Tačiau ji yra kandidatė, su kurios kandidatūra daugelis gali susitaikyti, o turint mintyje bendrą tikslą nugalėti D. Trumpą, jos kandidatūrą daugelis gali ir palaikyti. Bent jau to tikisi daugelis Demokratų. 

 

D.S.: Senatorė K. Harris yra geras pasirinkimas dėl daugelio priežasčių. Joe Bidenas yra sakęs, kad jo velionis sūnus yra dirbęs su K. Harris. Tai yra svarbu, ypač J. Bidenui, kuris siekia išlaikyti tarpasmeninį aspektą politikoje ir stengiasi su daugeliu sutarti. Žvelgiant iš pragmatinės pusės, K. Harris gali atstovauti ateities Demokratų partiją. 

Pirma, ji yra įkopusi dar tik į šeštą dešimtį. Tuo tarpu J. Bidenui, jeigu jis užimtų prezidento postą po rinkimų lapkritį būtų septyniasdešimt aštuoneri. K. Harris santykinai jauna politikė, o tai atveria galimybę ją matyti 2024-ųjų ar dar vėlesniuose prezidento rinkimuose. 

Antra, ji yra tik trečia moteris, kandidatuojanti vienos iš didžiųjų JAV partijų gretose į šalies viceprezidento postą. Taip pat ji yra pirmoji mišrios tautinės kilmės kandidatė, turinti afroamerikiečių ir indų šaknų. Moterys ir skirtingų rasių asmenys sudaro reikšmingą Demokratų elektorato dalį. Todėl ji yra geras pasirinkimas J. Bidenui, siekiančiam pasiekti šias rinkėjų grupes. Be to, ateities JAV visuomenė neišvengiamai bus dar labiau multirasinė nei dabar, todėl ją galima laikyti ir ateities JAV veidu. 

 

D.S.: Taip. Pirma, ji jau yra užsitarnavusi sėkmingos politikės reputaciją dirbdama prokurore, o vėliau Kalifornijos valstijos generaline prokurore bei dabar JAV senatore. Ji jau pademonstravo gebėjimą vesti rinkiminę kampaniją ir rinkti balsus. 

Antra, ji yra iš vadinamosios „saugios“ valstijos. Kalifornija yra laikoma Demokratų valstija. Jei ji taptų viceprezidente ir turėtų atsisakyti senatorės posto, Demokratams nebūtų sunku laimėti rinkimus ir į atsilaisvinusią senatoriaus vietą. 

Kalbant apie kitas galimas kandidates, tokias kaip Elizabeth Warren, senatoriaus posto išlaikymas nebūtų toks garantuotas. Turint mintyje abiejų partijų kovą dėl parlamento kontrolės 2020-aisiais, tai iš tiesų yra svarbu. 

 Trečia, K. Harris yra gera debatų dalyvė. Ji žinoma daugeliui tradicinių Demokratų ir ji padės sėkmingai įgyvendinti J Bideno rinkiminę kampaniją. Galiausiai, kaip jau pastebėta, būdama moterimi ir ne baltaodė, ji paveiks nemažą dalį rinkėjų ir jie turėtų nuspręsti rinkimuose palaikyti J. Bideno kandidatūrą.  

 

D.S.: JAV Demokratų partijos šalininkus iš tiesų galima suskirstyti į tris keturias pagrindines grupes. Tai yra miestų liberalai, jauni rinkėjai iki trisdešimties metų, išsilavinusios moterys ir priemiesčių rinkėjai. Norėdami laimėti rinkimus, Demokratai turi sutelkti visas šias grupes. 

B. Obamai tai gerai pavyko 2008 ir 2012 metais, o Hillary Clinton atvirkščiai – jai nepavyko 2016-aisiais. Ji pralaimėjo ne dėl Respublikonų rinkėjų, balsuojančių už D. Trumpą, antplūdžio, o dėl moterų, įvairių odos spalvų rinkėjų ir jaunimo pasyvumo. 

Kalbant konkrečiau, aš jau kelis metus pabrėžiu, jog pati svarbiausia elektorato grupė JAV yra išsilavinusios, priemiesčiuose gyvenančios moterys, kurias anksčiau buvo įprasta vadinti „futbolo treniruočių mamomis“. 

Prieš ketvirtį amžiaus jos balsuodavo už Respublikonus, tačiau ilgainiui nutolo nuo šios politinės partijos dėl įvairių priežasčių, tokių kaip reprodukcinės teises, ginklų politika, švietimas, sveikatos apsauga ir kitų. 

Ši rinkėjų grupė yra labiau linkusi balsuoti už Demokratus, tačiau ne visada. 2016-aisiais daugelis šių rinkėjų tiesiog nebalsavo, o tada laimėjo D. Trumpas. 2018-aisiais ši rinkėjų grupė vėl balsavo akyviau ir sugrąžino Demokratams JAV Atstovų Rūmų kontrolę. K. Harris yra patraukli kandidatė išsilavinusioms priemiesčių rinkėjoms. Ji yra profesionali, išsilavinusi, sėkminga. Ir nors yra progresyvi, ji daugiau tapatinama su centristinėmis bei nuosaikiomis pažiūromis. Daugelis JAV moterų K. Harris asmenyje mato save.  

 

D.S: Visuotinai pripažįstama prielaida, kad kandidatai į viceprezidentus gali nulemti balsavimą konkrečiose valstijose. Žurnalistai ir politikai tuo šventai tiki. Tačiau tiek mano, tiek ir kitų politikos mokslų atstovų tyrimai verčia tuo abejoti. Statistiškai tokį įsitikinimą yra sunku įrodyti. Geriausiu atveju, kandidatas į viceprezidentus gali padaryti įtaka vienam ar dviem procentams rinkėjų. 

Pagalvokime apie tai: daugelis žmonių net negali pasakyti, kas eina viceprezidento pareigas. Žmonės balsuoja už prezidentą, o ne viceprezidentą. Nors ir yra įrodymų, kad 2008-aisiais Sarah Palin pakenkė Johnui McCainui visuotiniuose rinkimuose, tačiau net ir ji padėjo jam pelnyti Respublikonų partijos palankumą dėl jo kandidatūros pasirinkimo. K. Harris gali tapti šios taisyklės išimtimi. Ji gali padaryti įtaką pakankamam kiekiui rinkėjų, kad pokytis taptų įmanomas. 

Vis dėlto geriau reikėtų paklausti, ar K. Harris gali padaryti tokį pokytį, kad būtų užsitikrinti 270 rinkikų balsai – būtent tiek reikia norint laimėti prezidento rinkimus. Pamenate, 2016 metais pamatėme, kad neužtenka pelnyti daugiau tiesioginių rinkėjų balsų, reikia laimėti rinkikų kolegijoje ir tam yra reikalingi 270 balsai. Kaip esu pabrėžęs, prezidento rinkimuose svarbiausia yra išlaikyti savo rinkėjų bazę bei pelnyti neapsisprendusių, vadinamųjų „svyruojančių“ valstijų palankumą. Taigi, pagrindinis klausimas, ar K. Harris gali įtakoti pokyčius svyruojančiose valstijose? 

 

D.S.: Tikroji rinkiminė kova yra susijusi su septyniomis JAV valstijomis – Arizona, Mičiganu, Minesota, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir Viskonsinu. Sudėjus kartu šios valstijos turi 111 rinkikų kolegijos balsų ir realiai jos sprendžia, kas taps prezidentu. Taigi, svarbiausias klausimas yra – ar K. Harris pajėgi prisidėti prie pokyčių šiose valstijose. 

K. Harris, ko gero, gali padaryti rinkiminę kovą konkurencingesne tokiose valstijose kaip Šiaurės Karolina ar Džordžija, tačiau minėtos septynios valstijos išlieka svarbiausios 2020-ųjų rinkimuose.