Prieš kelias savaites vyko pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių mugė. Vietos bendruomenėms netrūko aukščiausių valdžios pareigūnų, žiniasklaidos dėmesio. Tuo pačiu šis renginys tapo dar viena proga prisiminti šią labai svarbią pilietinės visuomenės mozaikos dalį. Kodėl vietos bendruomenės svarbios, jų svarba tik didėja, nors jos pačios kukliai savo vaidmens dažniausiai nesureikšmina? Ir ko vietos bendruomenėms dar gyvybiškai trūksta?

Vietos bendruomenė – tai pirmiausia pačių žmonių, gyvenančių ne kažkur, bet šalia vienas kito, susibūrusių dėl bendro tikslo organizavimosi idėja. Būtent vietos bendruomenės yra geriausias pilietinės, o ne valdžios visuomenės atspindys. Vietos bendruomenės kaip niekas kitas parodo, ką gali nuveikti neabejingi, iniciatyvūs žmonės, nelaukiantys valdžios nurodymo ir neieškantys pasiteisinimų savo neveiklumui.
Įvairių bendruomenių atstovai iš Lenkijos, Suomijos, Švedijos nuolat akcentavo, jog būtent vietos žmonių iniciatyvos, jų gausa, įsitraukimas į savanorystę, nevyriausybinių organizacijų skaičius rodo tikrąjį tikėjimą ir pasitikėjimą valstybe, jos ateitimi ir apskritai yra vienas svarbiausių gyvenimo kokybės valstybėje rodiklių.
Kai aplink nuolat kartojama, kad žmonės iš Lietuvos bėga, mūsų valstybėje nėra perspektyvų ir ateities, žmonės pavargę, abejingi ar nusivylę, savo darbais šį skeptiškumą neigia vietos bendruomenės iš Debeikių, Alovėjos, Darsūniškio,Rusnės, Kvietkynės, Raubonių, Gasčiūnų, Laukuvos, Ukrinų, Sužionių, Užupio, Salininkų ir tūkstančio kitų Lietuvos vietų.
Politikai pilietinėje visuomenėje yra svarbūs, tačiau būtent santykiuose su vietos bendruomenėse akivaizdžiai matyti, kad jie vis dar sureikšmina ir pervertina savo vaidmenį. Tarp politikų vis dar vyrauja požiūris, kad vietoms bendruomenėms galima kažką „leisti“ arba „uždrausti“, ir tik retkarčiais - padėti.
Tačiau dažniausiai dėl tokio požiūrio vietos bendruomenės ir jų iniciatyvios ir susiduria su kliūtimis, stabdymu ir vilkinimu. Išeitis tik viena – dar labiau pasitikėti vietos bendruomenėmis, su jomis dar aktyviau bendradarbiauti.
Sąlygų dirbti ir kurti sudarymas prasideda ne tik nuo pripažinimo, kad vietos bendruomeninės organizacijos yra svarbios, bet ir drąsaus ir aktyvaus jų įtraukimo į valstybės valdymo procesus, ir ypač - viešųjų finansų skirstymą ir administravimą. Vis dėlto tarp valdžios institucijų ir vietos bendruomenių vis dar per mažai lygiavertės partnerystės, ir tai akivaizdu pažvelgus į politinių partijų programas.
Su kitų universitetų mokslininkais atlikus reitinguose pirmaujančių politinių partijų rinkiminių programų nuostatų tyrimą, deja, tenka konstatuoti, jog viskas, ką politikai pasiruošę nuveikti dėl vietos bendruomeniškumo, NVO politikos vystymo srityse, – tai ir toliau rodytis renginiuose, sakyti karštas kalbas ir padrąsinančiai plekšnoti per petį... Praktiškai negirdėti, kad politikai pageidautų susitikti su vietos bendruomenių atstovais, NVO aktyvu, norėtų su jais tartis ir diskutuoti, ką galima ir reiktų įrašyti į programą. Juk po to gali tekti pažadus įgyvendinti... Nes vietos bendruomenės kitaip nemoka...

Komentaras publikuotas portale bernardinai.lt