Žiniasklaidoje kasdien pasirodo vis daugiau straipsnių, reportažų apie teismų bylas ir aktualijas, kuriuos lydi teisėjų komentarai. Norint patenkinti visuomenės poreikį apie teismus žinoti daugiau, tenka ieškoti papildomų komunikavimo formų. Siekiant, kad informacija apie teismų veiklą būtų kuo objektyvesnė, Seimui buvo pateiktos Teismų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma išplėsti sprendimų paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis galimybes. Šiandien visos teismų bylos yra nagrinėjamos viešai, viešai skelbiami ir teismų sprendimai. Žinoma, yra įstatymų nustatytų išimčių, kai duris į teismo posėdžius tenka užverti. Vis tik dažniausiai teismo posėdžiuose gali dalyvauti kiekvienas pageidaujantysis – tiek žiniasklaidos atstovas, tiek bet kuris kitas žmogus. Jau dabar teismų sprendimai plačiai aptarinėjami viešojoje erdvėje: komentuojami žiniasklaidos, visuomenės ir pačių teisėjų. Vis dėlto kanalai, kuriais žmonėms pateikiama tokia informacija, yra ribojami, todėl teikiamomis pataisomis siekiama subalansuoti visuomenės teisę žinoti su tikslu užtikrinti tinkamą teismo procesą. Keičiant Teismų įstatymą (be visų kitų pokyčių) siekiama, kad viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie teismus, apie tai, ką jie nusprendžia, būtų kuo tikslesnė, liktų kuo mažiau teismo sprendimo turinio interpretacijų. Leidžiant fiksuoti teismų sprendimų skelbimus, suteikiant galimybę ne tik išgirsti, bet ir pamatyti sprendimų skelbimus, būtų pateikiama autentiška situacija: tai leistų išvengti bet kokių sąmoningų ar atsitiktinių iškraipymų. Įstatymo pakeitimai įtvirtintų galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti ne visą teismo procesą, o tik paskutinę jo stadiją – skelbiamą teismo sprendimą. Leidimas daryti kitų teismo proceso stadijų įrašus (pavyzdžiui, įrodymų tyrimo, liudytojų apklausų) nesiderintų su teismo posėdžių rimtimi: įrašinėjimas galėtų sukelti papildomų neigiamų emocijų proceso dalyviams. Tai taip pat prasilenktų su veiksmais, kurių imasi teismai, siekdami apsaugoti savo lankytojus: teismuose liepą pradėjusia veikti liudytojams ir nukentėjusiesiems pagalbą teikiančia savanorių tarnyba, diegiamomis saugos priemonėmis ir kt. Be to, transliavimas, filmavimas ar fotografavimas būtų galimas tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Įstatymas draustų naudoti technines priemones, jei tai galėtų sutrikdyti teismo darbą. Vaizdo ir garso įrašai negalėtų būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Taigi svarbiausia – šios įstatymų pataisos įtvirtintų nuostatą, kad teisingumas turi būti ne tik vykdomas, bet ir matomas, ir girdimas. Jos padėtų žmonėms suvokti teisingumo kalbą ir visuomenei plačiau atvertų teismų duris. Rimvydas Norkus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Komentaras publikuotas portale 15min.lt