2016 m. LR Seimas paskelbė vietos bendruomenių metais. Remdamasi šiuo Seimo nutarimu LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl vietos bendruomenių metų plano patvirtinimo. Yra ir pats planas, kuriame numatytos 24 priemonės, kurios, kaip sakoma tame pačiame nutarime, įgyvendinamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms, atsakingoms už Plano įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų, o savivaldybės kviečiamos dalyvauti įgyvendinant planą ir skirti savivaldybių biudžetų lėšų jam įgyvendinti. Kadangi tokio dėmesio (dviejų iš trijų aukščiausių mūsų valstybės valdymo institucijų) vietos bendruomenėms dar niekada nebuvo, reikia pripažinti, kad tai yra šio Seimo ir šios vyriausybės pozityvios politikos veiksmas. Ir tik tiek, nes panagrinėjus plane numatytas priemones, kyla daug klausimų: jei tikrai norime parodyti vietos bendruomenių reikšmę ir svarbą mūsų valstybės gyvenime ir taip padėkoti vietos bendruomenių žmonėms už daugiau nei dešimt metų dirbamą savanorišką darbą, kodėl nebuvo galima patvirtinti ne tik plano (planas be realių finansų yra viena iš įdomesnių, švelniai tariant, vadybinių sistemų?!) finansavimą paliekant asignavimų valdytojų reikalui, o solidžios programos apimančios visas ministerijas, kurios su partneriais galėtų įgyvendinti įvairias bendruomeniškas priemones, tik šį sykį jau negalvojant, iš kur gauti finansų, o visą dėmesį skiriant įgyvendinimo kokybei?! Kadangi taip nebuvo padaryta, gal todėl į vyriausybės patvirtintą planą pateko daug renginių, kurie ir taip jau vyksta metai iš metų ir, matyt, būtų įvykę, jei ir nebūtų metų ženklo. O norėjosi, kad bent paskutiniais šios vyriausybės darbo metais bent šiame plane pamatytume kas bus dar padaryta, arba išgirstume, kas tikrai per trejus metus padaryta įgyvendinant teiginius: „Stiprinsime jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei. Skatinsime bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei“ arba „Remsime bendruomenių iniciatyvas, skirtas teritorijų saugumui užtikrinti, saugiai kaimynystei propaguoti ir įgyvendinti“. Deja, o juk tai 16 vyriausybės programos 425 ir 442 punktai! Norėjosi, kad vietos bendruomenių metai pasižymėtų ne tik tradiciškai atliekamų darbų sąvado sudarymu, bet ir sisteminiu dėmesiu (o tai ne tik galvojimas, bet ir atliekamos priemonės) visose valstybinėse ir savivaldybių institucijose siekiant ne žvilgčioti atgal, kas pasiekta vietos bendruomenių srityje (o pasiekėme per pastaruosius 15 metų tikrai daug ir tai įvardijame kaip vietos bendruomenių Sąjūdžio metus), o siekti, kad atlikti renginiai paminint vietos bendruomenių metus peraugtų į naują šios svarbios veiklos kokybę. Naujos veiklos impulso ir kokybės reikia, nes atliekami tyrimai rodo, kad stabčiojame vietoje. Štai „Civito“ nustatomas pilietinės galios indeksas parodė, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia po kelerius metus stebėto nežymaus augimo 2014 metais grįžo į ankstesnių, krizės metų (2008-2009 m.), lygį ir siekia 34 balus iš 100 (2013 m. buvo 36 balai). Mums aktualus indekso rodiklis – dalyvavote vietos bendruomenės veikloje – yra neigiamos dinamikos, nes: 2003 m. dalyvavo 17 proc. , 2009 – 33 proc., 2012 – 36,5 proc., 2013 – 36,5 proc., 2014 – 33 proc., t.y sumažėjo 3,5 punktais. Kodėl taip yra? Vienareikšmiško atsakymo nėra, o viena iš priežasčių yra valdžios (centrinės ir vietos) požiūris į vietos bendruomenes, kaip sako Vilniaus Žvėryno bendruomenės ilgametė pirmininkė Danutė Jokubėnienė, „juk žaidžiame, baikime žaisti bendruomenę“! Šią frazę ji skiria politikams. Bet demokratinėje visuomenėje ko nepadaro valdžia, padaro žmonės, o tuo labiau tokie žmonės, kurie dalyvauja vietos bendruomenių veikloje. Kadangi 2016 metai yra ne tik vietos bendruomenių, bet ir Seimo rinkimų metai, nelieka nieko kito, kaip vietos bendruomenių klausimą paversti rinkiminiu klausimu. O tai reiškia, kad Seimo nariai turi ne tik atsiskaityti, ką jie padarė per kadenciją formuodami vietos bendruomenių politiką, bet ir pateiktų aiškią poziciją (tegu bus planą), KĄ DARYTŲ, jei būtų vėl išrinkti! Juk mums jau nepakanka girdėti, kad „remsime“, „sudarysime sąlygas“, „palaikysime“ ir t.t. Mes jau norime žinoti konkretų rėmimo planą, kokias sąlygas sudarys ar kaip palaikys vietos bendruomenes? Vietos bendruomenių politikoje, o jos dėka kitokiame vietos bendruomenių veikime, kai girdime rezonansinius, šokiruojančius įvykius, reikia ne kalbėjimo (tai jau praeitas etapas), o sprendimų. O juk beveik visi politikai, reiškiantys savo nuomonę apie rezonansinius įvykius, vietos bendruomenės kažkodėl nepamiršta. Tai gerai, bet kas daroma, kad ta vietos bendruomenė (žmonės, dirbantys savanoriškai) būtų stipri ir atsakinga bei dalyvautų kylančių problemų sprendime? Taigi, nuo mūsų, kaip piliečių (bendruomenininkų), rinkėjų, priklauso, ar išnaudosime 2016 metus, politikų paskelbtus vietos bendruomenių metais, padaryti kitokios vietos bendruomenių veiklos perspektyvos keitimo metais, nes žiūrėjimas atgal, kas vyko vietos bendruomenių srityje, naujos kokybės nesukuria. Saulius Nefas yra Mykolo Romerio universiteto profesorius. Komentaras buvo publikuotas portale delfi.lt