Prie Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto (VVVF) komandos prisijungusi naujoji prodekanė mokslui prof. dr. Natalja Istomina sako, jog VVVF studijų programų ir mokslo krypčių vienovė yra sėkmės raktas Universitetui siekiant atliepti valstybės ir visuomenės poreikius.
Prof. dr. N. Istomina turi įdomios, turiningos ir įvairiapusės akademinės, klinikinės praktinės, vadybinės ir viešojo valdymo patirties. Savo karjerą pradėjusi ligoninėje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kur dirbo 8 metus, profesorė yra įgijusi edukologijos bakalauro ir socialinio darbo magistro laipsnius, o daktaro disertaciją apsigynė Suomijoje, Turku universiteto Medicinos fakultete.
Nuo 2001 m. dirba pedagoginį ir mokslinį darbą universitetuose, nuo 2005 m. – vadovaujančiose pareigose Klaipėdos, Turku (Suomija), Karagandos medicinos (Kazachstanas), Vilniaus universitetuose. Taip pat buvo Europos Komisijos TAIEX programos ekspertė. Ji yra pirmoji iš Lietuvos įvertinta ir patvirtinta Europos slaugos mokslų akademijos akademikė.
Be akademinės veiklos, ji turi ir politinės patirties – buvo išrinkta Klaipėdos miesto tarybos nare, paskirta LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministre.
„Jau po politinės karjeros pabaigos buvau LR ŠMSM pakviesta kaip mokslininkė ir ekspertė pratęsti darbą bei esu Gyvenimo įgūdžių programos bendraautorė, realizuojamos Lietuvos mokyklose“, – sako prof. dr. N. Istomina.
Dar būdama viceministre profesorė susipažino ir susižavėjo MRU kryptingu darbu, atliepiant visuomenės poreikius ir siekius. „Kartu su komanda padarysime viską, siekiant Universiteto gerovės, kadangi mano asmeninės vertybės ir siekiai sutampa su Universiteto vertybėmis bei strateginiais tikslais“, – sako naujoji VVVF prodekanė.
– MRU strategijoje numatyta, kad Universiteto veiklos turi atliepti valstybės ir visuomenės vystymosi poreikius. Kiek VVVF veikla ir studijų programos, jūsų nuomone, atliepia ar turėtų atliepti šį tikslą?
– VVVF studijų programų ir mokslo sričių bei krypčių vienovė yra sėkmės raktas atliepti valstybės ir visuomenės poreikius. Būtent viešojo valdymo ir verslo moksliniai tyrimai užtikrina įvairių sričių mokslų ir studijų integravimą bei tarpdiscipliniškumą.
Mūsų fakulteto veiklos siekiai ir rezultatai paliečia ne tik konkrečias studijų bei mokslo kryptis, bet ir vienija atskirų socialinių, humanitarinių, technologinių, medicinos ir sveikatos, gamtos mokslų ir kitų krypčių bei sričių mokslų pasiekimus, kadangi viešajam valdymui ir verslui reikia šių žinių ir kompetencijų, taikant įvairių įstaigų ir įmonių praktikoje.
Matau savo siekį stiprinti ir plėsti integravimą bei ryšius tarp VVVF vykdomų krypčių ir naujų krypčių integravimo. Taip pat manyčiau, būtų puiku didinti bendradarbiavimą tarp padalinių universiteto viduje, skatinant mokslinius tyrimus. Taip pat prioritetine veikla laikyčiau tarptautiškumo didinimą studijų ir mokslo vienovėje.
– Kokias kryptis norėtumėte stiprinti ar kokius pokyčius skatinti fakultete?
– Nenorėčiau išskirti krypčių, kurias reikėtų stiprinti, kadangi visos kryptys turi būti skatinamos, plėtojamos ir vystomos. Kalbant apie pokyčius, matyčiau mokslininkų ir dėstytojų įsitraukimą į tarpdisciplininius projektus, kurie skatintų ir atvertų naujų galimybių plėtojimą. Kartu su komanda planuotume tarpdisciplininius projektus ir tarpkryptinius tyrimus, atliepiant LR poreikius, pvz., sveikatos vadybos srityje, sveikatos politikos formavimo ir valdymo, technologijų ir dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje ir t.t.
– Kokias galimybes matote stiprinti fakulteto mokslinę veiklą? Kokios sritys, jūsų nuomone, turėtų būti prioritetinės? Mokslo stiprinimas socialinių mokslų universitete yra iššūkis ar neišnaudotos galimybės?
– Vienareikšmiškai matyčiau mokslo stiprybę krypčių sinergijoje. Prioritetu laikyčiau tarpdisciplininius ir daugiakryptinius mokslinius tyrimus, įtraukiant fakulteto mokslininkų komandas ir studentus. Socialinių mokslų stiprinimą galima laikyti iššūkiu, kadangi įvairovė labai didelė, kas gali lemti tam tikrą fragmentaciją mokslinių tyrimų srityje, o mokslinių metodų pasirinkimas gali kelti abejonių tam tikrose mokslų bendruomenėse.
Pavyzdžiui, kokybinio tyrimo metodologija gali būti nesuprantama dėl duomenų generalizacijos ir reprezentatyvumo nebuvimo. Bet tai mokslinis metodas, be kurio neįmanomi atradimai ne tik socialinių mokslų srityje. Taip pat socialinių mokslų stiprinimą laikau neišnaudotomis galimybėmis, manyčiau nei vienas mokslinis tyrimas negali būti sėkmingas be socialinių mokslų atstovų įsitraukimo.
Džiugina Europos Komisijos artėjančių projektų šaukimo sąlyga – į mokslinius tyrimus įtraukti ne tik jų praktinio pritaikomumo sąlygą, bet ir socialinių mokslų užtikrintą įsitraukimą. Tai reiškia, kad be socialinių mokslų tyrimų pažanga ir proveržis kitose mokslų kryptyse yra neefektyvus.
– Kaip moksliniai tyrimai gali dar labiau integruotis į studijų procesą? Kaip skatinti studentų įsitraukimą į mokslinę veiklą? Ar tai svarbu?
– Tai yra labai svarbu. Studentai turėtų būti būtinai įtraukiami į mokslinius tyrimus. Nes tik tokiu būdu galime auginti mokslo lyderius ir būsimus mokslininkus. Siūlysiu fakulteto mokslininkams pagal vykdomas mokslines kryptis ir veiklas kurti studentų mokslinės veiklos būrelius ar grupes, įtraukti juos į komandinį mokslinį darbą. Studentas rengiant bakalauro ar magistro baigiamąją darbą turėtų būti įtrauktas į fakulteto ir instituto vykdomas mokslines temas, bendradarbiauti su mokslininkais ir doktorantais. Tik tokiu atveju mes užauginsime pažangių pasaulinio lygio mokslininkų kartą.