„Akademinės lyderystės sferoje pagaliau įvyko tikras proveržis. Lietuvoje jau nebereikia įrodinėti, kad lyderystę lemia ne lytis, o žmogaus gebėjimai telkti žmones bendram tikslui“, – Tarptautinės universitetų rektorių asociacijos (angl. International Association of University Presidents, IAUP) leidinyje „Female Leadership: Strategies, Stories and Perspectives“ rašo prof. dr. Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė, Tarptautinės universitetų asociacijos (IAU) viceprezidentė, Europos moterų rektorių asociacijos (EWORA) valdybos narė.
Su tarptautine auditorija MRU rektorė prof. dr. I. Žalėnienė dalijasi įžvalgomis apie moterų lyderystės brandą Lietuvos akademinėje bendruomenėje. Rektorė pabrėžia šalies valstybingumo stiprėjimo svarbą augančioms moterų galimybėms lyderystės srityje.
„Buvau dar paauglė, bet gerai atsimenu tą neapsakomą džiaugsmą, kai 1993 m. iš Lietuvos išsikraustė sovietų kariuomenė. Su Lietuvos laisve tikrąją prasmę įgavo ir akademinė laisvė. Kai Lietuva tapo NATO ir ES nare, atsivėrė naujos galimybės plėtoti aukštąjį mokslą, glaudžiai bendradarbiauti su tarptautine akademine bendruomene. Moterims taip pat atsivėrė naujos galimybės imtis realios lyderystės, o ne tik būti apdovanotoms „tradicine“ tulpių puokšte per Kovo 8-ąją“, – straipsnyje „Jei norime apginti moterų teises, turime ginti moterų teisę gyventi laisvės, demokratijos ir taikos sąlygomis“ dėsto prof. dr. I. Žalėnienė.
Pasak jos, tai viena iš priežasčių, kodėl MRU akademinei bendruomenei misija stiprinti demokratinę Lietuvos valstybę ir ginti visuotines žmogaus teises yra tokia svarbi.
„MRU kartais vadinamas „moteriškiausiu universitetu“ Lietuvoje, nes mūsų universitete moterų vadovaujančiose pozicijose daugiau negu vyrų. Man tokios replikos skamba kaip komplimentas, nors manau, kad lytis nėra lemiantis sėkmės veiksnys bet kurioje veikloje. Akademinės bendruomenės lyderio sėkmė priklauso nuo jo asmeninių savybių. Lyderystei reikia gebėjimo įžvelgti perspektyvą ir atkaklumo siekiant užsibrėžtų tikslų, bendruomenės poreikių supratimo ir kantrybės daug ir sunkiai dirbti ne savo asmeninės karjeros, bet visos Universiteto bendruomenės labui. Lyderio savybėmis gali pasižymėti tiek moterys, tiek vyrai, tačiau moterims vis dar tenka susidurti su dirbtinėmis kliūtimis, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos“, – rašo MRU rektorė.
Lietuvoje, demokratinėje šalyje, neegzistuoja teisinių kliūčių moterims daryti karjerą, tačiau, pažymi prof. dr. I. Žalėnienė, tik 2018 m. Lietuvoje pirmąkart rektore išrinkta moteris (Lietuvos sporto universitete, LSU). 2019 metais prof. dr. I. Žalėnienė tapo tik antrąja moterimi Lietuvoje, išrinkta rektore. „Taigi mums su kolege teko laužyti stereotipus“, – priduria MRU vadovė.
„Deja, stereotipinio mąstymo reliktai dar egzistuoja net akademinėje sferoje. Savo universitete jaučiau ir jaučiu kolegų – tiek moterų, tiek vyrų – pasitikėjimą ir palaikymą, tačiau reikėjo laiko, kol akademinis ir mokslo elitas „įsileido“ moteris į savo ratą“.
Dabar Lietuvoje keturiems iš 11-kos valstybinių universitetų vadovauja moterys. Pernai prof. dr. I. Žalėnienė buvo išrinkta Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidente.
„Turint galvoje tai, kad pirmasis universitetas Lietuvoje buvo įsteigtas dar 1579 metais, galima sakyti, kad akademinės lyderystės sferoje pagaliau įvyko tikras moterų proveržis. Lietuvoje jau nebereikia įrodinėti, kad lyderystę lemia ne lytis, o žmogaus gebėjimai telkti žmones bendram tikslui. Įtraukios lyderystės, sąžiningos konkurencijos, atidaus ir pagarbaus požiūrio į kiekvieną bendruomenės narį atmosferą stengiuosi puoselėti ir Universitete“.
Prof. dr. I. Žalėnienė IAUP leidinyje priminė, kad 2021 m. MRU Senatas patvirtino Lygių galimybių ir įvairovės politiką, kurią Universitetas sėkmingai įgyvendina. Agentūros „Times Higher Education” duomenimis, lyčių lygybės srityje MRU 2023 m. pateko tarp 201-300 didžiausią poveikį darančių pasaulio universitetų.
2023 m. minint Lygių galimybių įstatymo priėmimo Lietuvoje 20-metį, MRU rektorė priėmė padėką už svarų ir istoriškai reikšmingą indėlį siekiant lygių galimybių Lietuvos visuomenėje. Straipsnyje prof. dr. I. Žalėnienė paminėjo, kad tokios padėkos buvos įteiktos ir MRU Teisės mokyklos profesorei Tomai Birmontienei, profesorei Danutei Jočienei ir partnerystės profesorei Editai Žiobienei.
„Neabejoju, kad keisti požiūrį į moterų lyderystę padėjo ir moterys, įrodžiusios savo kompetenciją ir lyderių savybes įvairiose veiklos sferose, nepaisant matomų ir nematomų barjerų. Svarbu, kad moterys lyderės ne tik savo pavyzdžiu skatintų augti jaunas lyderes, bet ir dalyvautų švietėjiškoje veikloje, viešai keltų žmogaus teisių klausimus, padėtų kurti įtraukią ir darnią visuomenės sąrangą, kurioje nyktų terpė stereotipams apie visas atskirtį jaučiančias visuomenės grupes.
Tokie poslinkiai neįvyksta „per naktį“. Turi vykti daug kantrybės, išmanymo, o kartais – ir drąsos reikalaujantis visuomenės brandos procesas. Mes, moterys, neturime laukti, kol permainos įvyks, o pačios turime tas permainas inicijuoti“, – rašo prof. dr. I. Žalėnienė.
„Žinoma, įveiklinti moterų lyderystę įmanoma, jei moterys yra laisvos realizuoti savo talentus ir siekti savo svajonių. Nes ten, kur nėra laisvės ir demokratijos, kur nepaisoma žmogaus teisių, ten ir moterų teisės geriausiu atveju tėra popierinė deklaracija. Dėl to nukenčia ne tik moterys – nukenčia visa visuomenė. Tad būsimosioms moterų lyderėms noriu priminti – jei norime apginti moterų teises, turime ginti moterų teisę gyventi laisvės, demokratijos ir taikos sąlygomis. Be šių pamatinių vertybių, kurias subrandino šviesiausi žmonijos protai, net didžiausi moksliniai atradimai nesukurs gėrio ir tinkamų sąlygų skleistis jūsų talentams“.
Visą prof. dr. I. Žalėnienės straipsnį anglų kalba galima rasti IAUP žurnale „Female Leadership: Strategies, Stories and Perspectives“ (106 psl.).