Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius Davidas Schultzas – žinomas JAV rinkimų ekspertas, knygos „Prezidento rinkimuose neapsisprendusios valstijos. Kodėl lemia tik dešimt“ („Presidential Swing States: Why Ten Only Matter“), įvairių publikacijų autorius, puikiai pažįstantis JAV prezidento rinkimų „virtuvę“. D. Schultzas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU Teisingumo tyrimų laboratorijos narys. Siūlome profesoriaus komentarą apie toliau vykstančią JAV prezidento rinkimų karštinę.

Prieš šešis mėnesius mažai kas prognozavo, kad Donaldas Trumpas taps rimtu Respublikonų kandidatu į prezidento postą. Tačiau laimėjęs Indianoje D. Trumpas tokiu tapo. Kodėl jis laimėjo ir kokios jo perspektyvos pagrindiniuose rinkimuose?

Nėra vienos konkrečios priežasties. Taip, jis susidūrė su silpnais oponentais, tačiau jo sėkmę lėmė dar bent dvi svarbios priežastys. Pirmiausia jis buvo vienintelis kandidatas, aiškiai suvokęs galingą žiniasklaidos, pop kultūros ir politikos konvergencijos jėgą – pagrindinius šiuolaikinės Amerikos prezidento rinkimų kampanijos bruožus. Vesdamas savo paties televizijos šou jis įgijo patirties, kaip reikia dirbti su žiniasklaida. Tokių įgūdžių neturėjo nei vienas kitas Respublikonų kandidatas. Visi žinojo, kas yra D. Trumpas, ir tai pridėjo jam papildomų ankstyvų taškų.

Antra, D. Trumpas buvo suformulavęs aiškią žinutę, kodėl jis kandidatuoja į prezidentus, ir didžiausią dėmesį skyrė nestabilios ekonomikos, globalizacijos ir imigracijos grėsmių temoms. Tokių leidinių kaip „The New York Times“ atliktos apklausos rodo, jog H. Clinton dešimčia ar daugiau procentinių punktų lenkia D. Trumpą, todėl pastarajam ši kova gali būti sudėtinga.

Tačiau atsiribokime nuo apklausų rezultatų. Kiek kartų tai pačiai H. Clinton buvo prognozuojama lengva pergalė prieš B. Sandersą, tačiau galiausiai prognozės nepasitvirtindavo. Rinkimai Indianoje – naujausias pavyzdys, kai H. Clinton buvo prognozuojama lengva pergalė, tačiau jai nepavyko. Atrodo, kad kaskart, kai apklausos jai prognozuoja pergalę, taip, beje, buvo ir per 2008-ųjų rinkimus, H. Clinton tarsi atsipalaiduoja ir... pralaimi. Nors preliminariuose Demokratų partijos kandidato rinkimuose H. Clinton tam tikra prasme pasirodė kaip stipresnė kandidatė, kartu išryškėjo ir jos silpnybės, kuriomis D. Trumpas tikrai pasinaudos pagrindiniuose rinkimuose.

Be to, nacionalinių apklausų rezultatai praktiškai nieko nereiškia. Nors prezidento rinkimai vyksta penkiasdešimtyje valstijų, tikroji kova verda taip vadinamosiose neapsisprendusiose („svyruojančiose“) valstijose, tokiose kaip Ohajaus, Floridos, Virdžinijos, kurios atstovauja apie 10 proc. lemiamų elektorato balsų. Šiose valstijose apklausos prognozuoja nuožmią kovą. B. Sandersas atskleidė H. Clinton silpnas pozicijas dėl laisvosios prekybos sutarčių ir globalizacijos, todėl rinkimai ir tokiose tradiciškai Demokratams saugiose valstijos, kaip Mičigano ar Pensilvanijos, gali būti netikėti ir tapti rimtu iššūkiu kandidatei.

Tiek D. Trumpo, tiek ir H. Clinton, kaip kandidatų į prezidentus didelė visuomenės dalis nepalaiko apskritai. Tai didžiausias kandidatų nepalaikymo mastas per pastaruosius kelis prezidento rinkimus. Tai irgi svarbus veiksnys, galintis apsunkinti H. Clinton pergalę. Taip, daugiau nei pusė valstybės nepalaiko D. Trumpo, bet tą patį galima pasakyti ir apie H. Clinton - regionuose nepalaikančiųjų H. Clinton yra labai daug ir tarp respublikonų, ir tarp nepriklausomų rinkėjų, kurie tikėtina gali prieš ją atsisukti. Neapsisprendę rinkėjai apskritai turi milžinišką įtaką galutiniams rinkimų rezultatams. H. Clinton yra labai reikalingi B. Sanderso jaunų rinkėjų balsai, tačiau kol kas neatrodo, jog ji galėtų pelnyti šių rinkėjų palankumą, net jeigu B. Sandersas ir išreikštų palaikymą H. Clinton tolimesniame rinkimų etape. Problemos slypi ir jos neįkvepiančiose politinėse kalbose, ir pačioje kampanijoje, ypač jas palyginus su B. Sanderso ar to paties D. Trumpo. D. Trumpo žinutės paprastai vertinamos dvejopai – gerai arba blogai, ir tai įkvepia jo šalininkus. To negalima pasakyti apie H. Clinton...

Be to, H. Clinton atstovauja „institucinį“ Vašingtoną, o D. Trumpas – ne. H. Clinton neturi tų privalumų, kuriais paprastai pasižymi nepriklausomi kandidatai. Minesotos rinkėjai jau žino, kaip išsišokėlis, buvęs profesionalus imtynininkas Jesse Ventura tapo valstijos gubernatoriumi. Ir jie tikrai nenustebintų, jei D. Trumpui pasisektų rinkiminėje kovoje nugalėti H. Clinton.

Už komentaro paruošimą nuoširdžiai dėkojame prof. dr. Virginijui Bitei ir Teisės mokslo krypties doktorantui Tomui Lavišiui.

Komentaras publikuotas portale veidas.lt