Išankstiniai JAV prezidento rinkimai baigėsi. Jau aišku, kad Hillary Clinton bus Demokratų partijos kandidate, o Donaldas Trumpas atstovaus Respublikonų partiją. Daugelis daro prielaidą, jog dėl D. Trumpo retorikos H. Clinton užtikrinai laimės rinkimus lapkritį. Pastarojo meto apklausos, įskaitant ir „Bloomberg News“, patvirtina, jog H. Clinton šiuo metu gerokai lenkia D. Trumpą. Šie rezultatai džiugina jos kolegas Demokratų partijoje, kurie tikisi atgauti lemiančią balsų daugumą Senate. Ko gero, visa tai tiesa, tačiau dėl apklausų rezultatų būčiau skeptiškesnis...

Ką šiandieninės apklausos sako mums apie rudenį vyksiančius rinkimus ? Apklausos yra mokslininkų ir žiniasklaidos diskusijų objektas, ypač pastarosios, kuri nepaliaudama juos aptarinėja. Apklausose daug painiavos, bet tinkamai atliktos gali suteikti vertingų įžvalgų. Dėl to D. Trumpo ir H. Clinton varžybose atotrūkis gali būti mažesnis nei daugelis įsivaizduoja.

Pirmiausia apklausos atliekamos konkrečiu metu. Tai reiškia, jog atsižvelgus į apklausose formuluojamus teiginius gaunama informacija, ką apklausos dalyviai mano apie konkretų dalyką konkrečiu laiku. Tačiau šie rezultatai ne visada atspindi, koks bus šių asmenų pasirinkimas ateityje, ypač kai iki lemiamo sprendimo dar nemažai laiko. Be to, galima daryti prielaidą, jog rinkėjai dar yra neapsisprendę arba mažai informuoti, o gavę naujos informacijos ateityje gali savo nuomonę pakeisti.

Rinkėjų apsisprendimui prezidento rinkimuose galioja taip vadinamas piltuvėlio principas. Kuo daugiau laiko iki rinkimų, tuo daugiau turime neapsisprendusių rinkėjų. Ir atvirkščiai – kuo daugiau informacijos jie gauna artėjant rinkimams, tuo mažiau lieka neapsisprendusių. Šis piltuvėlio principas parodo, jog iki rinkimų likus pakankamai laiko, kandidatai daliai rinkėjų nėra gerai žinomi, o šie rinkėjai nėra apsisprendę kurios partijos kandidatą palaikyti. Vadinasi, yra nemažai neapsisprendusių rinkėjų, kurie vėliau savo nuomonę gali tiesiog pakeisti.

Vis dėlto šiomis prielaidomis nereikėtų aklai pasikliauti. Amerikos politikos mokslų literatūroje pabrėžiama, jog realybėje rinkėjų apsisprendimas palaikyti vieną ar kitą partiją yra sustiprėjęs ir vis mažiau jų lieka neapsisprendę, jei tokių neapsisprendusių rinkėjų dar yra (neskaičiuojant tų, kurie nėra apsisprendę dėl dalyvavimo rinkimuose apskritai). 2016 metų rinkimai išskirtiniai tuo, jog rinkėjai nemažai informacijos apie kandidatus gauna iš socialinių tinklų. Šiuose rinkimuose rinkėjai yra geriau informuoti arba bent jau žino apie kandidatus šiek tiek daugiau nei anksčiau. Be to, turint mintyje H. Clinton ir D. Trumpo rinkiminę kovą, šie kandidatai yra, ko gero, geriausiai žinomi rinkėjams nei bet kurie kiti iki šiol JAV prezidento rinkimuose dalyvavę kandidatai.

Dėl to galima teigti, jog pastarųjų apklausų, pagal kurias H. Clinton pirmauja prieš D. Trumpą, rezultatai yra tikslesni nei manoma ir gali būti pranašiški, tačiau jais vis tiek nereiktų aklai pasikliauti. Dauguma nacionalinių apklausų rodo, kad H. Clinton gerokai lenkia D. Trumpą pagal apibendrintą visuomenės nuomonę. Demokratai džiūgauja dėl H. Clinton pergalės perspektyvų, tačiau reikia nepamiršti, kad prezidentą renka ne tiesioginiai rinkėjai, bet Rinkikų kolegija. Užtenka prisiminti A. Gore‘o pergalę prieš G. W. Bushą 2000-aisiais pagal tiesioginius rinkėjų balsus, tačiau pralaimėjimą Rinkikų kolegijoje.

H. Clinton, ko gero, turi didžiulį tiesioginį rinkėjų palaikymą, kurį, be abejonės, formuoja demokratų dauguma Niujorko, Kalifornijos ir kitose valstijose. Bet reiktų nepamiršti, kad JAV prezidento rinkimai vyksta atskirai penkiasdešimtyje valstijų (bei Kolumbijos apygardoje) ir daugeliu atvejų rinkimų rezultatą nulemia tuzinas vadinamųjų svyruojančių valstijų. Pagal pastarojo meto apklausų rezultatus, nuožmesnė kova prognozuojama Floridoje, Ohajuje ir Pensilvanijoje. Šiose valstijose nei H. Clinton, nei D. Trumpas neturi didesnio pranašumo.

Vis dėlto vienu aspektu apklausų rezultatai iš tiesų nėra tikslūs. Partijų suvažiavimai dar neįvyko ir nei vienas kandidatas nėra visiškai užsitikrinęs palaikymo savo partijos branduolyje. Šis faktas dažniau pabrėžiamas kalbant apie D. Trumpą, tačiau H. Clinton susiduria su ta pačia problema. Visgi yra ženklų, kad D. Trumpas pradeda telkti partinį palaikymą. Priešingai nei informuoja žiniasklaida respublikonai vis tiek yra linkę balsuoti už D. Trumpą arba bent jau prieš H. Clinton. Ta pati taisyklė galioja ir demokratams su H. Clinton.

Tikėtina, kad ir D. Trumpas, ir H. Clinton galiausiai konsoliduos savo partijų branduolių balsus, o galutinius rezultatus lems tik neapsisprendusios, vadinamosios svyruojančios valstijos. Taip, šie rinkimai yra unikalūs daugeliu aspektų, tačiau bet kokiu atveju dar liko maždaug šešios savaitės iki partijų suvažiavimų ir yra nemažai priežasčių teigti, kad politinės srovės stabilizuosis. Apklausų rezultatai neapsisprendusiose valstijose parodys tikslesnį vaizdą, ko būtų galima tikėtis rinkimuose šį rudenį. Apklausų rezultatų tikslumas neapsisprendusiose valstijose išties gali pranašauti gana lygiavertes kandidatų galimybes, o rinkėjų aktyvumas šiose valstijose yra labai svarbus sprendžiant, kas ir laimės prezidento rinkimus.

Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, žinomas JAV rinkimų ekspertas, knygos „Prezidento rinkimuose neapsisprendusios valstijos. Kodėl lemia tik dešimt“ („Presidential Swing States: Why Ten Only Matter“), įvairių publikacijų autorius, Mykolo Romerio universiteto vizituojantis dėstytojas ir MRU Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.

Komentaras publikuotas portale 15min.lt