...regis, Hillary Clinton taptų JAV prezidente. Bent jau taip tvirtina politikos žinovai ir rodo viešosios nuomonės tyrimų rezultatai. Vis dėlto, likus kiek mažiau nei trims mėnesiams iki rinkimų dar negalima kategoriškai teigti, jog D. Trumpas pralaimės, tačiau jo galimybių langas pamažu užsidaro.
Norint laimėti JAV prezidento rinkimus, kandidatui reikia surinkti ne kuo daugiau eilinių rinkėjų balsų, bet pelnyti 270 rinkikų kolegijos balsų daugumą. Rinkikų kolegija, renkanti JAV prezidentą, buvo įtvirtinta JAV konstitucijoje. Per sudėtingą ir net patiems amerikiečiams painų rinkimų procesą penkiasdešimt valstijų atskiruose rinkimuose išrenka rinkikų kolegijos narius. Ale‘o Goro pavyzdys per 2000-ųjų JAV prezidento rinkimus rodo, jog daugumą tiesioginių rinkėjų balsų surinkęs kandidatas galiausiai gali pralaimėti negavęs pakankamai rinkikų kolegijos balsų.
Dėl JAV partijų ypatumų iš esmės jau dabar galima numatyti, kaip pasiskirstys rinkikų balsai keturiasdešimtyje valstijų. Tarkim, tokios valstijos kaip Niujorko ar Kalifornijos tradiciškai palaiko demokratus, šiuo atveju – H. Clinton. Teksaso ir Oklahomos – respublikonus, vadinasi, rems D. Trumpą. Tik maždaug dešimt vadinamųjų neapsisprendusių valstijų – Kolorado, Floridos, Ajovos, Nevados, Naujojo Hempšyro, Naujosios Meksikos, Šiaurės Karolinos, Ohajaus, Virdžinijos ir Viskonsino – nulems JAV prezidento rinkimų rezultatus. Svarbiausios iš šių neapsisprendusių valstijų sąrašo yra Floridos ir Ohajo. Būtent jose ir vyks nuožmiausia kova dėl rinkikų balsų.
Kas paaiškėjo per pastaruosius keletą mėnesių? Tradiciškai po nacionalinių partijų suvažiavimų apklausos rodo išaugusį kandidatų į JAV prezidentus populiarumą, kadangi padidėja jų matomumas visuomenės informavimo priemonėse. D. Trumpo populiarumas pagal nacionalines apklausas po respublikonų nacionalinio suvažiavimo pakilo maždaug šešiais procentais, ir tuo metu D. Trumpas nežymiai lenkė H. Clinton, įskaitant ir svarbiausias neapsisprendusias Floridos ir Ohajaus valstijas.
Tačiau po demokratų nacionalinio suvažiavimo H. Clinton populiarumas šoktelėjo į viršų septyniais procentais ir ji vėl išsiveržė į priekį ir nacionaliniu mastu, ir pagal neapsisprendusias valstijas. Nors nacionalinių suvažiavimų efektas jau išblėso, H. Clinton toliau gana užtikrintai pirmauja lenkdama D. Trumpą 7-8 procentais, įskaitant ir pagrindines neapsisprendusias valstijas.
Per kelias savaites po respublikonų nacionalinio suvažiavimo D. Trumpas padarė keletą grubių klaidų. Jo dažna rasistinė retorika atbaidė afroamerikiečių ir ispanų kilmės rinkėjus. Nenuspėjamas charakteris tarp rinkėjų pasėjo abejonių, ar jam galima patikėti JAV branduolinį ginklą, ar jo diplomatinių sugebėjimų pakaks sklandžiam darbui su užsienio valstybių lyderiais. Jo komentarai apie NATO ir požiūrį į V. Putiną kelia nerimą ne tik lietuviams ir kitiems europiečiams, bet ir daugeliui neapsisprendusių amerikiečių.
Apskritai D. Trumpui nepavyksta sklandžiai vykdyti savo rinkimų kampanijos. Dėl nesėkmių ir pablogėjusių apklausų rezultatų jis apkaltino žiniasklaidą. Pakeitęs savo kampanijos komandą jis, rodos, dar agresyviau nusiteikęs pulti ir žiniasklaidą, ir H. Clinton.
Galima spėti, jog jis rinksis taip vadinamą baimės retorikos taktiką, nesiskiriančią nuo tos, kurią naudojo Marine Le Pen Prancūzijoje, N. Hoferis Austrijoje ar „Brexit“ šalininkai Didžiojoje Britanijoje. Ar tokia strategija pasitvirtins JAV? Dar pamatysime. Richardas Nixonas, kurio modeliu D. Trumpas akivaizdžiai seka organizuodamas savo kampaniją, sėkmingai apeliavo į įstatymą ir tvarką 1968 metais. Bet šiandien 2016-ieji, o ne 1968-ieji.
Šiandieninėje JAV gyvena daug skirtingų rasių atstovų ir gerokai mažiau baltųjų amerikiečių, kuriems ši retorika gali labiausiai patikti. Antra, D. Trumpui gali tiesiog nepakakti laiko atsitiesti po paskutinių jam nepalankių apklausų rezultatų. Daugelyje valstijų leidžiama balsuoti per išankstinius rinkimus, tad maždaug keturiasdešimt procentų visų rinkėjų savo valią pareikš dar iki lapkričio 8 dienos. Daug rinkėjų gali atiduoti savo balsus anksčiau nei D. Trumpas spės juos palenkti į savo pusę, nes iki rinkimų liko jau mažiau nei devyniasdešimt dienų.
Vis dėlto dar suplanuoti treji politiniai debatai tarp H. Clinton ir D. Trumpo. Visuomet išlieka terorizmo grėsmės ar kiti globalūs geopolitiniai įvykiai, galintys nulemti rinkimų dinamikos pokyčius per ateinančias kelias savaites. Tačiau šiuo metu H. Clinton galimybės tikrai labai geros.

Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.

Komentarą vertė MRU doktorantas Tomas Lavišius. Komentaras publikuotas portale veidas.lt