Gegužės 29 d. Mykolo Romerio universitete, minint Teisės fakulteto pirmojo dekano, advokato doc. dr. Kęstučio Stungio 75–ąsias gimimo metines, buvo rengiama konferencija „Advokato vertybiniai prioritetai įrodinėjime: baudžiamojo teisingumo paradigmos“.
MRU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto bei Advokato Kęstučio Stungio kontoros rengtoje Konferencijoje buvo apžvelgtos baudžiamosios justicijos teorines ir praktinės problemos, baudžiamojo bei baudžiamo proceso įstatymo aiškinimo, taikymo tendencijos.
Konferencijos programą skaitykite čia.
MRU Senatui pritarus, Mykolo Romerio universiteto III- 225 auditorijai buvo suteiktas valstybės ir visuomenės veikėjo doc. dr. Kęstučio Stungio (1940–2014) vardas.
Auditorijos atidarymo ceremonijoje Teisės fakulteto prof. dr. Vidmantas Kurapka pabrėžė, kad Kęstutis Stundys buvo teisininkas, pedagogas, mokslininkas, mąstytojas ir revoliucionierius. „Jis gyveno tikrų vertybių skalėje“, - tęsė V. Kurapka – „Tai buvo tikras teisės profesorius, dirbantis dekanas, itin prisidėjęs prie Mykolo Romerio universiteto formavimosi. Jis dirbo, turėdamas viziją, suprasdamas savo misiją ir jų dermę. Susitelkęs ties kriminalistika ir ekspertologija, dėjo visas pastangas, kad Lietuva šioje srityje taptų visaverte Europos nare. Tai žmogus, teisinėje sistemoje palikęs ryškų pėdsaką, kurį, jo vardu pavadindami auditoriją šiandien užfiksavome, ir fiksuosime kitais būdais“.
Apie Teisės fakulteto pirmąjį dekaną, advokatą doc. dr. K. Stungį:
A. a. doc. dr. Kęstutis Stungys - didelį indėlį į Mykolo Romerio universiteto istoriją įnešusi asmenybė. 1998 m. kovo 17 d. Senatui patvirtinus naująją Teisės akademijos struktūrą tarp penkių fakultetų įsteigtas ir Teisės fakultetas. 1998 m. gegužės mėnesį Teisės akademijos senatas pirmuoju Teisės fakulteto dekanu išrinko itin ryškiomis teigiamomis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis bei aukštais moralės standartais pasižymintį Kęstutį Stungį. K. Stungys vadovavo Teisės fakultetui iki 2000 metų.
Per šį laikotarpį asmeninės savybės, aukšti moralės standartai, keliami ne tik sau bet ir aplinkiniams, padėjo Kęstučiui Stungiui iš esmės suformuoti universitete dėstančių pedagogų bloką, išugdyti daug naujų teisės specialistų, dėstytojų, padėti pamatus tolimesnei fakulteto veiklai ir vystymuisi.
Kęstučio Stungio mokslinė veikla tiesiogiai siejosi su jo profesine teisėjo (1968-1971 m.), Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto skyriaus vedėjo (1973-1975 m.) bei advokato (1975 - 2014 m.) veikla. Mokslinių tyrimų kryptys buvo susijusios su specialiųjų žinių panaudojimu ir žmogaus teisių užtikrinimu baudžiamajame procese (išleista daug šiai tematikai skirtų baudžiamojo proceso mokslui ir praktikai įtakos turėjusių mokslinių straipsnių, metodinių leidinių).
Didelė profesinė ir mokslinė patirtis, išskirtinis požiūris į teisę įtakojo tai, kad kaip tik advokatu dirbantis Kęstutis Stungys apginė savo klientų konstitucines ir tarptautiniais žmogaus teisių aktais garantuojamas teises ir laisves laimėdamas pirmąsias bylas Lietuvoje Europos Žmogaus teisių teisme (J. Jėčius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34578/97), S.Raišelis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 37195/97); A.Graužinis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 37975/97), A. Grauslys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36743/97)) bei pirmąsias bylas prieš Lietuvą ir Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitete (K. Geležauskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 836/1998), J. Filipovič (pareiškimo Nr. 875/1999) prieš Lietuvą).
Kęstučio Stungio nacionaliniuose teismuose nagrinėtose bylose priimti sprendimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimai tapo teisminės praktikos precedentais, yra studijuojami dabartinių Baudžiamojo proceso teisės dalyko studentų, sudaro neatsiejamą, privalomą dabartinės Baudžiamojo proceso teisės programos (ir daugelio kitų su baudžiamuoju procesu ir žmogaus teisių apsauga susijusių programų) dalį.