Ar žinojote, kad sausringos žemės užima apie 40 proc. visos Žemės sausumos ploto, o 90 proc. tokių žemių yra besivystančiose valstybėse (pvz., Australijoje, Kinijoje, Peru ir kt.), kuriose gyvena virš  2 mlrd. žmonių? Manoma, kad didžioji dalis sausringų žemių patiria dykumėjimą. Tai reiškinys, kurio metu dėl atsitraukiančio vandens, vėjo išpustymo, kritulių kiekio svyravimo, deja, – ir žmogaus veiklos – susidaro arba plečiasi dykumos.

Dykumėjimo klausimas tarptautiniu mastu pradėtas kelti prieš bemaž 50 metų, Jungtinėms Tautoms (JT) surengus konferenciją Nairobyje (Afrika).

Visgi tik 1990-ųjų pabaigoje imtasi teisiškai įpareigojančių veiksmų – priimta JT Konvencija dėl kovos su dykumėjimu (toliau – Konvencija), kurią įgyvendina 197 valstybės (196 šalys ir Europos Sąjunga, kaip atskiras vienetas).

Šalių konferencija (angl. The Conference of the Parties, COP) – pagrindinis Konvencijos sprendimų priėmimo organas, sukurtas siekiant užtikrinti savalaikę reakciją į pasaulinius iššūkius ir nacionalinius poreikius.

Tarptautinis susitikimas tvaresniam žemės naudojimui: ar dykumėjimas sustabdomas?

Gruodžio pradžioje Rijade, Saudo Arabijoje, surengta 16-oji Šalių konferencija (COP16), skirta 30-osiomis Konvencijos metinėmis paminėti, tema „Mūsų žemė. Mūsų ateitis“.

Konferencijoje buvo aptartos įvairios temos, įskaitant tvarias žemės naudojimo sistemas, mokslo ir politikos sąsajas, sausros valdymo strategijas bei žemės ir dirvožemio degradacijos prevenciją žemės ūkyje.

Šioje prestižinėje tarptautinėje arenoje, kurioje susitiko pasauliniai lyderiai ir ekspertai, kviestinio pranešėjo teisėmis dalyvavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira.

Jo pranešimas pristatytas specialiame Miško įveisimo technologijų forume, skirtame inovatyviems miško ploto didinimo metodams aptarti. Profesorius dalinosi apie ypatingą apželdinimo miškais palei kelius ir geležinkelius svarbą bei poveikį aplinkos kokybei.

Aplinkosaugos srityje besispecializuojantis prof. dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira, teigia, kad transporto infrastruktūros plėtra daro ženklų poveikį aplinkai. Teršiamas oras (mikroplastiku, sunkiaisias metalais, kietosiomis dalelėmis), vanduo (nuotėkis, teršalų pernaša) ir dirvožemis (organiniai teršalai, druskėjimas). Taip pat nyksta biologinė įvairovė bei degraduoja ekosistemos.

MRU mokslininkų indėlis identifikuojant aplinkosaugos problemas

Konferencijoje profesorius dalinosi sprendimais, kuriuos taikant galima reikšmingai sumažinti šiuos neigiamus padarinius. Apželdinus kelius ir geležinkelius miškais, pagerėja oro kokybė, stabdoma dirvožemio erozija, netgi galima reguliuoti potvynius. Medžiai skatina anglies dioksido sekvestraciją (CO2 pašalinimas iš atmosferos, nulinė CO2 emisija), kuria buveines augalų apdulkintojams ir reguliuoja klimatą. Žinoma, gražėja kraštovaizdis ir atsiranda daugiau erdvių poilsiui.

Nuo kairės, viršaus: oro kokybės gerinimas; vandens ir nuosėdų sulaikymas; triukšmo mažinimas; vandens nuostolių mažinimas; oro ir žemės paviršiaus temperatūros reguliavimas; dirvožemio kokybės gerinimas; žmonių sveikata; kraštovaizdžio estetika; rekreacija; šilumos absorbcijos mažinimas; biologinės įvairovės gerinimas; teršalų sklaidos mažinimas

Mokslininko nuomone, tokie sprendimai teigiamai veikia aplinkos kokybę, tuo pačiu kuria patrauklesnę, sveikesnę aplinką miestų gyventojams.

Prof. dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira pranešimas COP16 konferencijoje dar kartą pabrėžė MRU mokslininkų kompetenciją gamta pagrįstų sprendimų srityje bei parodė, kaip akademinės žinios gali prisidėti prie globalių aplinkosaugos iššūkių sprendimo.

Mokslininko pranešimas buvo paruoštas, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Ekosisteminių paslaugų urbaninėse teritorijose kartografavimas ir prognozavimas“ (MAFESUR) (sutarties Nr. P-MIP-23-426).

 

Tekstą parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė