2022 m. lapkričio mėn. vykusiame didžiausiame pasauliniame teisininkų renginyje, kurį surengė Tarptautinė Advokatų asociacija (angl. International Bar Association, IBA), MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė dalinosi įžvalgomis apie dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą teisėje, kylančius iššūkius žmogaus teisių užtikrinimui ir bylinėjimosi galimybes dėl dirbtinio intelekto panaudojimo sukeltos žalos.

Diskusijoje didelis dėmesys buvo skirtas dirbtinio intelekto panaudojimo reguliavimui. DI reguliavimo iniciatyvose yra prasidėjusios tikros lenktynės – Europos Sąjungoje, Europos Taryboje, Kanadoje ir kt. šalyse. Nors pats būsimo reguliavimo objektas peržengia valstybių sienas, globalaus reguliavimo iniciatyvų kol kas nematyti. Nors nėra vieningos nuomonės dėl DI apibrėžimo, sutariama dėl DI funkcijos teisiniame kontekste, kuri yra ir turėtų išlikti tik pagalbinė. Automatinis sprendimų priėmimas DI pagalba be žmogaus atliekamos peržiūros kelia pernelyg dideles rizikas pažeisti žmogaus teises, ypač, kai DI naudojamas socialinėse sistemose, baudžiamojoje justicijoje ir pan. Diskriminacinių apraiškų eliminavimas automatizuotame sprendimų priėmime vis dar išlieka technologiniu iššūkiu, kuris nėra išspręstas.

Neretai DI panaudojimo teisinės problemos siejamos su privatumo, asmens duomenų apsaugos pažeidimu, tačiau DI veikia didelį spektrą žmogaus teisių ir gali turėti tiek teigiamą, tiek ir itin neigiamą poveikį žmogaus teisių  apsaugai. Svarstant atsakomybės dėl sukeltos žalos panaudojant DI klausimą (t.y. kas atsakingas, jei DI panaudojimas sukelia žalą: DI kūrėjas, DI naudotojas, teisininkas, kuris naudoja DI savo darbe ar pan.?), sutariama, kad tradiciniai atsakomybės už produktą principai nebetinka. Skirtingose valstybėse jau yra nemažai bylų dėl DI panaudojimu sukeltos žalos, tačiau toks bylinėjimasis vis dar sudėtingas, reikalauja specialiųjų žinių, kurių nei teismai nei advokatai dažniausiai neturi. Diskusija neapsiėjo ir be įprastinių klausimų apie fantastikos sritį, pavyzdžiui, ar reikėtų suteikti teisinį subjektiškumą dirbtiniam intelektui? Visgi esminiu klausimu yra tai, ar tikrai to reikia, kokiu tikslu ir, ar negalima to tikslo pasiekti kitomis priemonėmis.

DI naudojimas teismuose jau šiuo metu yra geras pagalbininkas užtikrinti greitą ir efektyvų teismų darbą, pvz. apdorojant didelį kiekį informacijos, tačiau - tik kaip pagalba. Atkreiptas dėmesys, kad teismo procesui būtinas skaidrumas, sprendimų priėmimo aiškumas, vienodos galimybės šalims, tuo tarpu DI algoritmų priimami sprendimai ne visuomet gali būti paaiškinami, skaidrumas tam tikrais atvejais net neįmanomas. Taigi, viena vertus, DI padeda spręsti šiuolaikinių teisinių iššūkių kompleksiškumą, tačiau kita vertus ir pats įneša nemažai kompleksiškumo.

Dekanės L. Jakulevičienės nuomone, teisininkų jau neturėtų stebinti tokie terminai, kaip algoritmų teisė, robotų teisė ar pan., tačiau teisininkams būtina edukuotis šia tema, nes: a) laikui imlius bet didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus gali atlikti DI, bet reikia mokėti naudotis šia pagalba, besinaudojantys dirbs geriau ir greičiau už nesinaudojančius; b) daugėjant bylų dėl DI panaudojimu sukeltos žalos efektyviai bylinėtis reikia išmanyti kaip veikia DI; c) teisininkui gali tekti pareiga informuoti klientą apie visas jo interesų apsaugos galimybes, įskaitant ir numatomas DI.

Šiemet Majamyje (JAV) vykusiame renginyje didelis dėmesys buvo skirtas teisės ir tvarumo, teisės ir dirbtinio intelekto temoms bei teisinių klausimų, ypač tarptautinės atsakomybės, susijusių su Rusijos agresija Ukrainoje, vertinimui. Renginys kasmet sulaukia apie 6000 teisininkų iš skirtingų pasaulio regionų. Kitamet pasaulinis teisininkų susitikimas vyks Paryžiuje (Prancūzijoje).

Vizito JAV metu Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė susitiko su Floridos tarptautinio universiteto Teisės mokyklos vadovybe aptarti bendradarbiavimo krypčių teisės krypties studijų ir mokslo srityje.

Daugiau apie renginį galima rasti čia.

Daugiau apie IBA pateikiama čia.