Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.
Mykolo Romerio universiteto tyrėja ir Leideno universiteto doktorantė Eleonora Dagienė 2018 m. pabaigoje pradėjo mokslo tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti Lietuvos mokslo vertinimo priemonių efektyvumą ir kylančias kliūtis bei nustatyti nenumatytas kiekybinio mokslo vertinimo pasekmes. Analizuojant Lietuvos mokslo vertinimo reglamentavimą ir mokslometrinius rodiklius, iškilo papildomų klausimų. Vienas iš tokių klausimų susijęs su Lietuvos mokslo tarptautiškumu: kodėl, nepaisant daugybės skatinimo priemonių, Lietuvos mokslo tarptautiškumo rodikliai nekyla?
Siekiant giliau pažvelgti į Lietuvos publikacijomis matuojamus mokslo pasiekimus, papildomi duomenys buvo surinkti iš daugiau kaip 50 interviu su mokslo politikais, administratoriais ir įvairių sričių mokslininkais. Analizuojant pokalbiuose surinktą medžiagą mokslininkų įtrauktis tapo viena iš svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliančių temų. Maža to, pirminiai tyrimo rezultatai atskleidžia, kad prieš skatinant mokslininkus įsitraukti į tarptautines akademines bendruomenes, vertėtų susirūpinti vietinės reikšmės įtrauktimi.
Be visa ko, vietinė ir tarptautinė įtrauktis siejama ir su mokslo veiklų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, kuris Lietuvos mokslo bendruomenei yra sąlyginai naujas. Tai sąlygojo papildomos temos įtraukimą į du renginius, suteiksiančius įžvalgų mokslo politikos formuotojams ir Lietuvos akademinei bendruomenei.
