2021 m. gegužės 20 d. įvyko MRU su partneriais organizuota nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija „Darbo santykių teisinio reguliavimo aktualijos“. Į konferenciją užsiregistravo 1276 dalyviai. Konferenciją moderavo MRU Teisės mokyklos partnerystės profesorius dr. Vilius Mačiulaitis.
Konferenciją sveikino MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė. Buvo pabrėžtas neblėstantis darbo teisės klausimų aktualumas, gerai darbo santykių teisinio reglamentavimo niuansus išmanančių specialistų trūkumas.
Konferencijos metu buvo pristatomi probleminiai darbo teisinių santykių reguliavimo klausimai, pakitusi situacija darbo santykiuose dėl Covid–19 pandemijos, besivystanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įvairiais aspektais.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pristatė darbo teisinių santykių priežiūros situaciją Lietuvoje. Pranešėjas akcentavo, kad situacija darbo teisinių santykių srityje Lietuvoje išlieka sudėtinga. Anot pranešėjo, Valstybinės darbo inspekcijos fiksuojamas didelis darbo teisės ir darbų saugos pažeidimų skaičius, kuris turi tendenciją augti, suponuoja išvadą, kad reikia gerinti teisinę aplinką įmonėse, didinti teisinį raštingumą ir reiklumą. Pandemijos sąlygomis ypač akcentuotina padidėjusi darbuotojų psichologinė-emocinė įtampa, kurios suvaldymas yra pirmaeilis uždavinys.
MRU Teisės mokyklos docentas dr. Rytis Krasauskas savo pranešime „Pagrindiniai pokyčiai skatinant kolektyvines derybas“ pateikė atsakymus į klausimus, kodėl apskritai kolektyvines derybas reikia skatinti, kokie pagrindiniai pokyčiai šiuo tikslu įtvirtinti Darbo kodekse ir ką rodo kolektyvinių sutarčių turinys. Pranešime pabrėžta, kad darbuotojų priklausymo profesinėms sąjungoms rodiklis yra kritiškai reikšmingas skatinant kolektyvines derybas. 2017 m. Darbo kodekse buvo įtvirtinti kai kurie reikšmingi pokyčiai, tačiau, anot pranešėjo, tai gali išprovokuoti ir nepageidautinus procesus, tokius kaip didesnį profesinių sąjungų pliuralizmą ir smulkėjimą. Pranešėjas teigiamai vertino tiesioginį Valstybinės darbo inspekcijos ir administracinių teismų įtraukimą į darbuotojų atstovų garantijų užtikrinimo ir apsaugos nuo diskriminacijos procesą, taip pat pristatė pranešėjo atliktą kolektyvinių sutarčių turinio tyrimą.
MRU Teisės mokyklos doktorantas Linas Vilys savo pranešime nurodė, kad darbuotojų dalyvavimas įmonės veikloje, kuris pasireiškia darbuotojų informavimu, konsultavimusi ir dalyvavimu priimant sprendimus, yra pakankamai apibrėžtas ir jau veikiantis institutas. Tačiau, pranešėjo nuomone, šios galimybės turėtų būti dar plėtojamos ir privalomas darbuotojų atstovų dalyvavimas formuojant valdybas turėtų būti nustatomas platesniam ratui įmonių nei vien tik valstybės ir savivaldybių įmonėms. Darbuotojų finansinis dalyvavimas įmonių veikloje neturi privalomojo pobūdžio, tačiau teisinės galimybės suteikti akcijas darbuotojams yra pakankamai reglamentuotos. Pranešėjas pastebėjo, kad darbuotojai, kurie dalyvauja įmonės pelno dalybose arba dalyvauja įmonės kapitale (įgyja įmonės akcijas) gauna iki 25 % didesnį atlygį (grąžą) nei tie, kurie to nedaro.
MRU Teisės mokyklos dėstytoja ir doktorantė Rasa Grigonienė, aptardama lokalinį teisinį reguliavimą darbo teisėje, pabrėžė, kad tai neturi būti tik prievolė, o svarbu sukurti subalansuotą aiškų ir skaidrų santykį tarp darbuotojo ir darbdavio. Vietinių norminių teisės aktų rengimo procesas reikalauja iš anksto apie juos informuoti darbuotojų atstovus ir, jei reikia, teikti konsultacijas, visiškas projektų suderinimas su darbuotojų atstovais nėra privalomas. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad jei įstaigoje darbo procesai sureguliuoti vietiniais norminiais teisės aktais, bet realiai nusistovėjusi kitokia tvarka, taikomas turinio prieš formą principas, t. y. dažnu atveju galios faktinis šalių susitarimas.
MRU Teisės mokyklos profesorė dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė pristatė pranešimą „Prastova darbe ir darbuotojų garantijos Lietuvoje“. Pranešėja pastebėjo, kad darbdaviai kartais piktnaudžiauja skelbdami prastovą: jos neskelbia ir taiko kitus darbuotojui nenaudingus instrumentus (pvz., nemokamas atostogas) arba skelbia prastovas, nors tam nėra objektyvių priežasčių (darbuotojai dirba kaip įprastai arba paskelbus dalinę prastovą – dirba ilgiau, nei priklauso dirbti arba galėtų dirbti nuotoliniu būdu).
MRU Teisės mokyklos partnerystės profesorius dr. Vilius Mačiulaitis savo pranešime „Darbuotojų saugos ir sveikatos problemos darbo teisiniuose santykiuose“ aptarė ne tik teisinio reguliavimo suponuojamas pareigas darbdaviams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo, bet ir tokių pareigų vykdymo naudą verslui. Pranešėjas taip pat pristatė profesinės rizikos vertinimo, prevencinių priemonių ir kitus niuansus.
Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotojos ir MRU Teisės mokyklos lektorės dr. Ramunės Guobaitės-Kirslienės pranešime „Psichologinio smurto darbo aplinkoje sampratos teisiniai aspektai“ pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro 2020 m. gegužės-birželio mėnesiais atliktų giluminių interviu su asmenimis, manančiais, kad patyrė psichologinį smurtą darbo aplinkoje, rezultatai. Pranešėja aptarė pagrindinius teisinius psichologinio smurto darbo aplinkoje požymius, pasekmių, kurias sukelia toks smurtas, teisinę reikšmę, smurtaujančio asmens psichinio santykio su veika ypatumus, taip pat tokios psichologinio smurto darbo aplinkoje teisinių požymių analizės reikšmę plėtojant lokalinį teisinį reguliavimą įmonių lygmenyje, siekiant praktikoje realiai ginti pažeistas darbuotojų teises.
Konferenciją užbaigė VU Teisės fakulteto docentas Tomas Bagdanskis, pristatydamas aktualijas, susijusias su žalos iš darbo teisinių santykių atlyginimo instituto praktiniu taikymu po Darbo kodekso įsigaliojimo 2017 m.. Pranešėjas išskyrė tokius svarbius klausimus, kaip kiek šalys laisvos susitarti dėl atsakomybės dydžio, kaip atsakomybei įtaką daro kaltės forma, kaip veikia netesybos darbo teisėje, kiek psichinis smurtas gali virsti pareiga atlyginti žalą.
Visą konferencijos vaizdo įrašą galima pažiūrėti MRU „Youtube“ platformoje.