Aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, poilsis – geros fizinės sveikatos receptą žino kiekvienas. Tačiau Lietuvoje vis dar mažai dėmesio skiriama psichoemocinei sveikatai, kuri padeda užtikrinti gyvenimo kokybę.
„Žmonės dažnai nė nenutuokia, kokių iš tiesų turi galių ir kaip, žinodami tam tikrus metodus, gali radikaliai pakeisti savo gyvenimą“, – įsitikinusi neuroedukacinių metodų ir jų taikymo praktikoje mokymų autorė Marija Mendelė-Leliūgienė. Pernai jos suburtą pirmąją eksperimentinę mokymų grupę Mykolo Romerio universitete baigė 8 įvairaus amžiaus klausytojai.
Pasak M. Mendelės-Leliūgienės, jų atsiliepimai ir įvertinimai paskatino naują mokymų grupę rinkti ir šiemet. „Mano sukurti neuroedukaciniai asmenybės ugdymo metodai atveria naujas, nemedikamentines galimybes žmogaus psichoemocinei sveikatai stiprinti bei kūrybingumui plėtoti.
Mokymų metu gilinamės į vizualizacijos, dailės terapijos, kalbinių kodų naudojimo metodus, taip pat atliekame praktinius suvokimą plečiančius, kūrybingumą ugdančius, asmenines žmogaus savybes stiprinančius pratimus“, – apie mokymus pasakoja M. Mendelė-Leliūgienė.
Lektorė sako, kad kiekvieną šių metodų galima taikyti savarankiškai, tačiau juos sujungus į visumą, pasiekiami ypatingi, dažnai lūkesčius viršijantys rezultatai. „Tiek po mokymų, tiek po seminarų ar individualių konsultacijų sulaukiu daug pozityvių atsiliepimų, kad žmonėms „stebuklingai“ dingo psichosomatiniai skausmai arba jie įveikė ilgai slėgusias problemas, baimes, nerimą, panikos priepuolius. Iš tiesų čia jokio stebuklo nėra.
Tikroji tiesa ta, kad žmogus, naudodamas specialius neuroedukacinius metodus, pats išplėtojo savo prigimtines galias savigydai, suvaldė stresą ir, nuraminęs protą, pašalino iš kūno streso sukeltus skausmus, negalavimus bei susigrąžino kokybišką gyvenimą“, – sako M. Mendelė Leliūgienė.
Mokymuose apie neuroedukacinius metodus jai talkina ir genetikos mokslų profesorius Danielius Serapinas. Kalbėdamas apie tai, kas lemia žmogaus sveikatos būklę, profesorius remiasi genetikos tyrimais, kurie rodo, kad pozityvus mąstymas gali aktyvinti fermentą – teromerazę, kuris „priaudžia“ chromosomų galus ir kartu sveikatina organizmą. Todėl, pasak jo, žmogaus mąstymo būdas, siekiant sveikatos ir kokybiško gyvenimo, yra ne mažiau svarbus už visus išorinius veiksnius. Be M.Mendelės-Leliūginės ir D.Serapino nuo 2017 03 04- 11-12 truksiančių mokymų metu paskaitas apie neuroedukacinius metodus ir jų taikymą ves psichologijos mokslų daktarė, docentė Violeta Barvydienė bei viešnia iš Latvijos, psichologijos mokslų daktarė, docentė Kristine Martinsone. Iš viso mokymai apima 816 akademinių valandų teorijos, iš jų 456 valandos praktinio darbo.
Kviečiame!