Mokslo žinių sklaidai visada iškilo kliūčių. Nuo pat savo atsiradimo mokslas susidūrė su skirtingomis kontrolės formomis, siekiant reguliuoti mokslo žinių sklaidą ir pripažinimą. Bažnyčios dominavimas viduramžiais, sovietinė cenzūra, šiuolaikinis dezinformacijos plitimas socialiniuose tinkluose – tai tik keli iššūkiai, su kuriais mokslas susidūrė siekdamas tikslesnio pasaulio pažinimo. Moderniame pasaulyje, kai informacija plinta žaibišku greičiu, mokslas susiduria su kitokiais sunkumais. Mokslo komunikacija ne visada yra pakankamai efektyvi, o kai kuriems mokslininkams trūksta drąsos ar įgūdžių viešai kalbėti apie savo tyrimus. Dėl to mokslo balsas kartais nuskęsta informacijos triukšme, o netikros žinios socialiniuose tinkluose užima vis didesnę vietą.
Kaip sustiprinti visuomenės atsparumą netikroms žinioms?
Šiandien vis dažniau susiduriame su skepticizmu mokslo žinioms. Toks skepticizmas ne tik atsispindi asmeniniuose pasirinkimuose, bet ir daro neigiamą poveikį visuomenės psichinei sveikatai. Nuolatinis abejojimas gaunama informacija gali sukelti ilgalaikį stresą, kuris, savo ruožtu, daro įtaką psichinei sveikatai, didina nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas. Be to, skepticizmas mokslui gali paskatinti visuomenės susiskaldymą ir sumažinti pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais.
Visuomenės edukacija yra esminis įrankis kovojant su skepticizmu mokslui. Kritiškai mąstanti ir informuota visuomenė geba priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su savo sveikata ir gerove, o tai, savo ruožtu, gali lemti visuomenės psichinės sveikatos pagerėjimą, pasitikėjimo institucijomis stiprinimą ir pilietinio aktyvumo skatinimą. Tačiau šiandien, informacijos gausos eroje, atsirinkti patikimą informaciją iš gausybės prieštaringų žinučių tampa vis sudėtingiau. Dėl to kyla klausimas: kaip atskirti mokslu paremtus faktus nuo išgalvotų, tiesos neatitinkančių žinių?
Klimato kaita ir netikros žinios
Tikriausiai nerasime kitos tokios temos, kuri nebūtų apipinta įvairiausiomis sąmokslo teorijomis, kaip klimato kaita. Mykolo Romerio universiteto mokslininkių prof. dr. Aelitos Skaržauskienės ir doc. dr. Monikos Mačiulienės vadovaujama tyrėjų grupė ieško atsakymų, kaip sustiprinti visuomenės atsparumą klimato kaitos dezinformacijai. 2023 m. rudenį atlikta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa parodė, kad lietuvių požiūris į klimato kaitą skiriasi priklausomai nuo jų socialinės padėties ir tam tikrų demografinių charakteristikų. Mokslininkai analizuoja šiuos rezultatus, siekdami suprasti, kaip netikros žinios veikia skirtingas visuomenės grupes ir kaip būtų galima efektyviau skleisti patikimą informaciją apie klimato kaitą.
Nors ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pernai perspėjo apie klimato kaitos pavojus ir pabrėžė, kad Lietuva jau susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis, tokiomis kaip karščio bangos, audros ir potvyniai, skeptikų klimato kaitos atžvilgiu šalyje yra nemažai. Viešojoje erdvėje gausu alternatyvių faktų, kuriais siekiama sumenkinti ekspertų ir mokslininkų nuomonę bei objektyvius empirinius duomenis. Dėl nepakankamo informacinio raštingumo ir kritinio mąstymo įgūdžių žmonėms dažnai sunku orientuotis informacijos gausybėje ir atskirti tiesą nuo klaidingų teiginių.
Ar mums rūpi klimato kaita?
Klimato kaita yra viena iš opiausių šių dienų problemų, tačiau ką apie ją mano Lietuvos gyventojai?
Kaip parodė Lietuvos gyventojų apklausa, šiuo metu šalyje beveik pusė (46 %) gyventojų yra susirūpinę dėl klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų, kiek daugiau nei trečdalis (36 %) yra indiferentiški, o septintadalis (16 %) atsakė, kad jie nėra dėl to susirūpinę. Žmonės, kurie yra susirūpinę dėl klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų dažniau nurodė gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose. Tarp jų taip pat yra besimokantis jaunimas bei tie gyventojai, kurie nukentėjo per paskutinius 5 metus dėl ekstremalių oro sąlygų.
Apklausos rezultatai rodo, kad klimato kaita nėra pati aktualiausia tema lietuviams. Nors beveik pusė gyventojų yra susirūpinę dėl šios problemos, vis dar yra nemažai žmonių, kurie yra indiferentiški arba netgi neigia klimato kaitą.
Klimato kaitos suvokimas Lietuvoje: tarp abejonių ir atsakomybės ateities kartoms
Matome, jog gyventojų susirūpinimas klimato kaita yra gana žemas. Prof. dr. A. Skaržauskienė teigia, kad tai gali būti siejama su tuo, jog „mes dar tiesiog neturime didelių klimato kaitos poveikio Lietuvoje rezultatų, tačiau prognozės nėra džiuginančios. Žmonės nejaučia tiesiogiai savo patirtimi klimato pokyčio ir jo keliamos žalos, todėl matome, kad didelio susidomėjimo šia tematika nėra“.
Atlikta apklausa atskleidė mažą gyventojų dalyvavimą aplinkosaugos ir klimato kaitos poveikio mažinimo veikloje. Tik 4 % suaugusiųjų per pastaruosius metus dalyvavo asociacijų, organizacijų ar pilietinių iniciatyvų, skirtų šioms problemoms spręsti, veikloje. Be to, tik 2 % respondentų teigė priklausantys tokiai organizacijai. Šie rezultatai kelia susirūpinimą dėl santykinai mažo lietuvių sąmoningumo klimato kaitos tema.
Lietuvių sąmoningumo stoką atspindi ir kiti apklausos rezultatai. 39 % šalies gyventojų mano, kad klimato kaita kelia pavojų ne tiesiogiai jiems, bet kitų šalių gyventojams ar ateities kartoms. 30 % respondentų nesutinka su teiginiu, kad klimato kaita jiems kelia pavojų. Nepaisant to, lietuviai pastebi dėl klimato pokyčių patiriamų nuostolių padidėjimą – 59 % apklaustųjų teigia tai pastebėję pasaulyje, tačiau Lietuvos atžvilgiu tokius pokyčius pastebėjo tik 47 %.
Savivaldybių abejingumas klimato kaitos tema?
Akivaizdu, kad nemaža dalis apklaustųjų nėra tiesiogiai susirūpinę klimato kaita. Tai atskleidžia tam tikrą apatiją ir sąmoningumo trūkumą. Kyla klausimas: kaip kelti lietuvių susirūpinimą klimato kaitos poveikiu?
Valstybė neabejotinai turi prisiimti tam tikrą vaidmenį informuojant gyventojus apie galimus klimato kaitos padarinius. Savivaldybės galėtų tapti svarbiu informacijos perdavimo kanalu. Tačiau šiandien situacija nėra ideali: tik kiek daugiau nei keturi iš dešimties (43 %) Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių nurodė, kad per pastaruosius 5 metus jie yra gavę kokią nors informaciją iš savo savivaldybės ar kitų valstybės institucijų, susijusią su ekstremaliomis oro sąlygomis. Pusė (52 %) respondentų tokios informacijos nėra gavę, o 5 % į šį klausimą neatsakė.
Analizuojant duomenis matome, kad informaciją apie klimato kaitos padarinius iš savivaldybių per 5 metus dažniau gavo: 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, didžiausias šeimos pajamas per mėnesį (virš 1800 eurų) gaunantys respondentai, vadovai, specialistai ir tarnautojai bei per pastaruosius 5 metus nuo ekstremalių oro sąlygų nukentėję gyventojai (56 % tarp nukentėjusiųjų).
Tokie apklausos rezultatai, kelia ne vieną klausimą: ar gyventojai yra jautrūs savivaldybių siunčiamoms žinutėms? Ar žinutės yra tinkamai suformuluotos ir tinkamai pateikiamos?
Apklausos rezultatai rodo, kad reikia ieškoti efektyvių būdų, kaip didinti ne tik visuomenės sąmoningumą, bet ir visuomenės atsparumą galimiems klimato kaitos padariniams įveikti. Esamos informacinės kampanijos apie klimato kaitą ne visada yra pakankamai aiškios ir informatyvios, o taip pat nepasiekia visų gyventojų grupių. LMT finansuojama mokslininkų grupė atlieka segmentinę gyventojų požiūrio į mokslą analizę ir parengs rekomendacijas, kurios padės mokslo institucijoms suformuoti tikslesnes komunikacines žinutes, skirtas tam tikroms visuomenės grupėms. Mokslo komunikacija galės būti vykdoma atsižvelgiant į kiekvieno segmento poreikius ir skleidžiama tam segmentui prieinamais kanalais. Tikimasi, kad šis projektas padės pagerinti mokslo komunikaciją klimato kaitos tema ir padidins visuomenės atsparumą netikroms žiniom.
Straipsnio autorė mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Vilma Losytė. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Pasitikėjimo mokslu didinimas kaip priemonė stiprinant visuomenės atsparumą netikroms žinioms (angl. fake news) klimato kaitos kontekste“, projekto finansavimo sutarties Nr. P-VIS-23-4.