Naujienos
Protingesni žmonės labiau linkę rūpintis gamta. Tai yra pagrindinė mano neseniai publikuoto tyrimo išvada. Tačiau kas po ja slypi? Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas ir ši išvada jokiu būdu nereiškia, kad įprastas žmogus nesirūpina aplinkos problemomis ar nemyli gamtos. Anaiptol. Žmonės iš prigimties myli gamtą ir mėgsta joje būti, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ar intelekto. Tačiau tai ganėtinai jautri tema, tad būtina ją išgvildenti išsamiau.
Žmogaus intelektas yra vienas aiškiausių konstruktų psichologijoje, jo įvertinimo įrankiai yra vieni tiksliausių, o intelekto prognostinė vertė nuspėjant įvairius asmens ateities pasiekimus – stulbinanti. Nepaisant to, mokslinėje bendruomenėje nuolat vyksta svarstymai, kaip efektyviau ir tiksliau apibrėžti intelektą ir kas jį sudaro.
Savo tyrimų kontekste laikausi dominuojančio požiūrio, kad intelektas – įgimta savybė, kuri, kaip ir visos kitos žmogaus savybės, vystėsi evoliucijos dėka. Tai reiškia, kad intelektas turi turėti kažkokią evoliucinę funkciją įvairiose jo išraiškose, antraip – tai nebūtų savybė, kuri yra skirtinga tarp žmonių. Tarkime, visi žmonės be genetinių defektų ar nepatyrė traumų turi po penkis pirštus – ši savybė nevarijuoja. Intelektas, kita vertus, varijuoja ir yra įvairių žmonių, tiek protingesnių, tiek mažiau gabių, kurie sėkmingai ir laimingai kuria savo gerovę.
Tai reiškia, kad aukštesnis intelektas jokiais būdais nereiškia, kad asmuo yra kuo nors vertingesnis, toks asmuo nuo visų kitų skiriasi tik vienu bruožu, kuris neretai nuveda netgi į neefektyvius sprendimus. Pavyzdžiui, aukštesnio intelekto žmonės yra linkę net paprastas problemas spręsti neįprastai, tai gali privesti tiek prie inovacijų, tiek ir prie šnipšto. Tuo tarpu mažesniais gabumais pasižymintys asmenys linkę rinktis sprendimus, kurie yra pamatuoti ir saugūs, tad jų rezultatai nuosekliai būna geri.
Intelektas savo prigimtimi ir yra tendencija į naują, neišbandytą, neištirtą elgesį. Aukšto intelekto žmonės mėgsta tyrinėti naujus dalykus ir idėjas, o šie neretai pasirodo beprasmės. Kita vertus, aukšto intelekto asmenys yra linkę būti pirmaisiais naujovių šaukliais, kurie paskatina socialinius ir politinius pokyčius, įžvelgia prasmę dalykuose, kuriais kiti dar abejoja. Gamtai draugiškas elgesys yra puiki to iliustracija.
Nors mylėti gamtą yra natūralu ir mes visi mėgstame joje būti, aktyvių veiksmų ėmimasis siekiant išsaugoti gamtą yra labai naujas elgesys. Ilgą laiką žmonija gyveno naudodamasi gamtos ištekliais ir nesirūpindama, kad gamta kada nors negalės duoti to, ką ji jiems tik ilgai davė. Dėka technologinio progreso ir dėl gyventojų skaičiaus augimo, Planeta nebėra pajėgi tvariai išlaikyti žmonijos elgsenos, jei ši nepasikeis. Tad šių dienų aplinkos išsaugojimo iššūkiai yra visiškai naujas dalykas, žvelgiant iš žmonijos istorijos bei iš evoliucijos perspektyvų.
Nėra nuostabu, kad susidūrę su nauja problema, su poreikiu keistis, pirmiausia į tai reaguoja tie žmonės, kurie turi tam natūralų polinkį. Aukštesnis intelektas, kaip bruožas, kuris apibūdina žmones, kurie yra linkę į naujoves, neabejotinai bus su tuo susijęs.
Remiantis atliktu tyrimu, aukštesnio išsilavinimo žmonės, atsižvelgiant į aibę kitų jas apibūdinančių charakteristikų, išties yra labiau linkę būti susirūpinusiais gamta. Visgi, aptiktas ryšys yra itin negausus, o tai turėtų mus džiuginti, kadangi tai reiškia, kad aplinkosauginis pilietiškumas bei susirūpinimas gamtos apsauga tampa visuotina norma.
Panašu, kad žmonės tampa vis labiau susirūpinę natūralios aplinkos išsaugojimu, nepriklausomai nuo jų situacijos, tad turimi duomenys piešia tikrai džiuginantį paveikslą. Žiniasklaidoje gausu pasisakymų, kurie verčia pulti į paniką, neva Planetos išgelbėti jau nebepavyks ir žmonija jau pasmerkta. Aš matau ką kita.
Aš matau, kad žmonija kaip tik juda teisinga linkme ir mes būsime pajėgūs įveikti visas aplinkosaugines problemas, su kuriomis susidursime, jei tik nenustosime stengtis ir vis labiau pereisime prie gamtai draugiškesnių praktikų. Be abejonės, dabar mūsų Planeta yra sudėtingoje padėtyje, tačiau savo pastangomis mes galime ją išsaugoti, tereikia kiekvienam prisidėti bent po truputį.
Su tyrimu galite susipažinti čia.
