Studentų atstovybė (SA) tradiciškai – viena svarbiausių organizacijų aukštojoje mokykloje. Tai – tiek studentų balso atstovas universitete, tiek besimokančiųjų problemų sprendėjas, tiek įvairių veiklų, kuriose studentai gali linksmai praleisti laiką po paskaitų, organizatorius. Vis dėlto pastebima, jog studentų susidomėjimas universitete organizuojamomis veiklomis vis mažėja.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Studentų atstovybės viceprezidentas Kasparas Šyvokas, kalbėdamas apie besikeičiantį studentų įsitraukimą į universitete vykdomas veiklas, išryškina pagrindinį faktorių – kartų skirtumą.

Iš Raudondvario kilęs Kasparas sako esąs „grynakraujis kaunietis“, bet studijuoja Vilniuje. MRU trečiame, ir jau paskutiniame, kurse kremta komunikaciją ir skaitmeninę rinkodarą anglų kalba.

„Kai po mokyklos rinkausi aukštąją mokyklą – MRU man buvo kaip aukso viduriukas: turėjo krepšinio komandą, kur gaučiau žaidybinio laiko, studijas, kurios mane domino, pats universitetas kitame mieste, o tai puiki proga pradėti gyventi individualiai. Visą tai pasvėriau, nedvejodamas stojau ir sėkmingai patekau į MRU bendruomenės gretas“, – pasakoja Kasparas, aktyviai įsiliejęs ir į MRUSA veiklas.

„Kai buvau pirmakursis ir atvykau į MRU Rugsėjo 1-osios šventę, buvau pakalbintas MRUSA narių. Mane labai sudomino jų vykdomos veiklos. Pusę metų svarsčiau, ar jungtis prie organizacijos, ir galiausiai nusprendžiau, kad vertėtų“.

Kasparas tikina, kad atėjęs į SA degė noru daryti viską, visur ir visada.

„Tas užsivedimas išliko manyje ir po metų laiko, kai atėjo laikas rinkti naują prezidiumą. Per tuos metus organizacijoje išsigryninau, kad esu neprastas lyderis, visokeriopas ramstis komandos nariams ir geras bei reikalingas kandidatas kažkokioms pareigoms. Tapau MRUSA viceprezidentu, prezidentės Ievos Gustės Kavaliauskaitės dešiniąja ranka“.

Su Kasparu pasikalbėjome apie MRUSA veiklas ir apskritai studentų atstovybių reikšmę šiandieninėse akademinėse bendruomenėse.

– Kiek studentų atstovybės yra reikšmingos, aktualios, svarios šiuolaikinėse akademinėse ekosistemose?

– Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės turi labai svarbų vaidmenį akademiniame pasaulyje. Jos yra studentų balso atstovai universiteto vadovybei, studentams aktualių, įdomių ir reikalingų renginių organizatoriai, studentų problemų sprendėjai, ir dar viena puiki terpė universitete, kur studentai gali realizuoti save ir kitaip leisti užklasinį laiką.

Be to, svarbu pabrėžti, kad su kiekviena naujametine SA narių banga ateina naujovės ir pokyčiai, kurių atstovybės, kaip organizacijos, neturėtų bijoti. Studentų savivaldos turėtų išlaikyti savo pagrindus, istoriją, vertybes, viziją ir kt., tačiau mokytis priimti lankstumą ir nebijoti dažnų pokyčių. Tokiu būdu studentų atstovybės išlaikys savo aktualumą ir svorį visos bendruomenės kontekste. Juk viskas privalo keistis, augti ir judėti pirmyn.

– Kokios yra pagrindinės studentų atstovybės organizuojamos veiklos šiuo metu? Kokias veiklas per šį laikotarpį įgyvendinote bei kokias planuojate įgyvendinti?

– MRUSA nuolat įgyvendina skirtingas veiklas studentams. Viena iš pagrindinių veiklų – pirmakursių stovykla, kurioje nauji MRU bendruomenės nariai gali geriau susipažinti su savo kursiokais, dalyvauti įvairiuose žaidimuose bei smagiai praleisti laiką. Šiais metais pirmakursių stovyklos tema buvo „Bermudai: All is lost“.

Dabar laukia kasmetinis mokslo metų pradžios užtvirtinimo vakarėlis – pirmakursių krikštynos „Grand Cementas“. Iš visų jėgų ruošiamės šiam renginiui ir tikimės, kad nenuvilsime. Taip pat mūsų komandos laukia vienas vidinis atstovybės renginys, kurį kol kas išlaikysime paslaptyje. Netolimoje ateity bus ir istorinių dienų minėjimai, gerumo akcijos, kalėdiniai vakarai ir kt.

Svarbu paminėti, kad daug šių renginių yra orientuoti į visą MRU bendruomenę, ne tik į MRUSA kolektyvą, todėl su komanda tikimės, kad mūsų organizuojamas veiklas įsitrauks vis daugiau MRU bendruomenės narių.

– Kaip vertinate dabartinį studentų įsitraukimą į universitete organizuojamas veiklas? Ar sulaukiate didelio susidomėjusių studentų skaičiaus?

– Kiekvienais metais studentų įsitraukimas į universiteto organizuojamas veiklas – konferencijas, minėjimus, šventes, vakarėlius, apklausas ir kita, atrodo darosi, deja, vis mažesnis. Galbūt dėl to, kad kartos, kurios ateina, yra kitokios, labiau „skaitmeninės“ ir nemėgstančios daug realaus kontakto, kalbėjimosi ar interakcijų.

Tačiau tikro vieno atsakymo juk nėra. Todėl mes, MRUSA, stengiamės įvertinti kuo daugiau skirtingų faktorių ir adaptuotis prie šiuolaikinių žmonių – išbandome įvairias taktikas ir metodus, siekdami pritraukti kuo daugiau studentų į universitete organizuojama veiklas bei paskatinti juos tapti potencialiais MRUSA nariais.

Nors bendrai žmonių įsitraukimas tampa vis sudėtingesnis, sulaukiame ne mažai ir susidomėjimo atstovybe, o tai mus labai džiugina! Vadinasi kažką darome gerai ir kažkur visgi „pataikome į tinkamus taškus“, kurie užžiebia susidomėjimo kibirkštėlę.

– Kas lemia studentų domėjimąsi ar nesidomėjimą veiklomis universitete? Kokios kliūtys, tavo nuomone, trukdo studentams aktyviau dalyvauti universiteto veiklose? Kaip pritraukti studentą į veiklas?

– Į šį klausimą, tikriausiai, atsakysiu tuščiausiai ir banaliausiai: nuoširdžiai – nebežinau. Galiu tik įvardinti, ką ko gero daug kas įvardintų: lemia individualus auklėjimas ir pasikeitę asmeniniai pomėgiai, ką apibendrintai galima įvardinti „kartų skirtumu“.

Iš tikrųjų, pastebime, jog vis jaunesnės žmonių kartos yra labiau atsiribojusios nuo tų pramogų ir veiklų, kurios labai patikdavo ankstesnėms kartoms. Šiuolaikiniai studentai labiau domini technologijomis, virtualiu pasauliu. Todėl juos ne taip stipriai sudomina universitete organizuojama paroda, diskusija ar diskoteka. Šiuolaikinė studentų karta nori pamatyti ir išbandyti skirtingas naujoves, technologijas ir pramogas, kuriuose jie galėtų atsiriboti ir pasijausti žaidžiamo žaidimo superherojais ar filmo veikėjais.

Todėl ir studentų atstovybėms reikėtų labiau paanalizuoti šias ateinančias ar jau atėjusias tendencijas ir pabandyti prisijaukinti šį naują, šiuolaikinį studentų požiūrį bei polinkius, pagal tai adaptuojant savo veiklas bei studentų pritraukimo į tas veiklas priemones. Čia ir yra pagrindinis iššūkis – įvertinti pokyčius ir prie jų prisitaikyti.

– Kaip manai, kiek SA ir kitos veiklos universitete lemia abiturientų pasirinkimą studijuoti viename ar kitame universitete? Ar lemia tik studijų pasirinkimas ir kokybė?

– Mano asmeninis pavyzdys rodo, kad aukštasis mokslas net ir po 12 klasių baigimo, atrodo kaip kitas pasaulis, apie kurį, atrodo, nieko niekas nežino ir nesuvokia. Dėl to SA ir įvairios kitos organizacijos ar bendruomenės aukštosiose mokyklose yra dažnai nežinomos, kol konkrečiai neatvykstama studijuoti. Todėl manau, kad universiteto veiklos nėra itin svarus ir svarbus kriterijus, kuomet moksleiviai renkasi studijas. Žinoma, visada yra išimčių, tačiau dažniausiai pasirinkimą lemia atsiliepimai apie aukštąją mokyklą, jos vardas, įvaizdis bei studijų aktualumas, kokybė.

– Kaip manai, koks apskritai yra studento įvaizdis šiuolaikinėje visuomenėje? Stereotipiškai – tai kukliai gyvenantis, kiekvieną eurą skaičiuojantis, savaitgalį maistą iš tėvų atsivežantis jaunuolis. Ar toks įvaizdis pasenęs?

– Pradėsiu nuo to, kad studento įvaizdis yra labai pakitęs net ir per pastaruosius 4-5 metus. Dabar studentas nebėra stereotipinis, kaip buvo įprasta seniau.

Šiuolaikinėje visuomenėje jis yra matomas kaip veržlus, darbo rinką „taranuojantis“ jaunuolis, kuris darbą kelia net aukščiau už studijas, o vėliau internete naktimis naršantis, besiruošiantis kitos dienos atsiskaitymams. Kitaip tariant, šiuolaikinis studentas – dieną dirbantis, o naktį studijuojantis jaunuolis.

Aišku, kuklesnis gyvenimo būdas vis dar vyrauja, tačiau vis mažiau ir mažiau studentų skaičiuoja centus ir kas savaitgalį grįžta pas tėvus, kad apsirūpintų maistu.