Rugsėjo-lapkričio mėnesiais Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademija (VSA) surengė net aštuonias apskritojo stalo diskusijas studentams įvairioms aplinkosaugos teisės temoms. Diskusijas moderavo VSA profesorė dr. Birutė Pranevičienė, o į renginius buvo pakviesti įvairūs aplinkosaugos teisės ekspertai, dalijęsi savo žiniomis ir patirtimis.
Teisėkūra, kaip pagrindinis įrankis, įgyvendinant aplinkos apsaugos politiką
LR Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, VSA absolventė Greta Česnaitytė pristatė Aplinkos ministerijos struktūrą, pagrindines veiklos sritis, papasakojo apie kasdieninę veiklą Ministerijoje. Daug dėmesio skyrė tiek nacionalinio, tiek ES lygmens teisėkūrai, skundų bei prašymų nagrinėjimo klausimams, ad hoc probleminių situacijų sprendimui. Prasmingos diskusijos išsivystė atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo klausimų tema.
Tekstilės atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas ir aktualijos
Aplinkosaugos teisės absolventė Santa Klimavičiūtė pristatė atliekamų mokslinių tyrimų, kuriuose analizuojama tekstilės atliekų tvarkymo teisinė sistema ir jos atitikimas ES teisės aktams, rezultatus. Diskusijos metu buvo gilinamasi į nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių tekstilės atliekų tvarkymą, suderinamumą su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, ypač atsižvelgiant į Europos Komisijos nustatytus tikslus mažinti atliekų kiekį ir skatinti atliekų perdirbimą, diskutuojama apie praktines tekstilės atliekų tvarkymo problemas.
Aplinkos apsaugos komiteto vaidmuo teisėkūros procese
VSA absolventė Aistė Vieraitytė pasidalino vertinga patirtimi dirbant Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuris yra vienas iš svarbiausių institucinių organų, formuojančių aplinkosaugos politiką Lietuvoje. Diskusijoje buvo aptarti naujausi aplinkosaugos srities teisinio reguliavimo pakeitimai ir reformos, kurios buvo priimtos arba yra numatytos artimiausiu metu. A. Vieraitytė taip pat pasidalijo savo mokslinės veiklos rezultatais bei papasakojo apie asmeninę patirtį – savanorystę gyvūnų globos organizacijose. Diskusija atskleidė aplinkosaugos teisės specialistų darbo svarbą ir jų įtaką tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui, bei parodė, kaip teisėkūra gali padėti formuoti tvaresnę ir atsakingesnę visuomenę.
Viešojo ir privataus intereso apsauga miškų naudojimo ir tvarkymo srityje
Valstybinių miškų urėdijos Teisės skyriaus vadovė Žydrūna Damulytė pristatė valstybinių miškų urėdijos veiklos specifiką, jos teisinius pagrindus bei problemas, iškylančius teisinius klausimus bei aktualią teismų praktiką. Ž. Damulytė pristatė vieną iš pagrindinių teisinio reguliavimo iššūkių, kaip suderinti įvairius interesus – tiek valstybinius, tiek privačius. Miškų valdymo sistema turi atitikti griežtas teisines normas, kurios reguliuoja miškų apsaugą, kirtimus, atsodinimą ir kitas su miškais susijusias veiklas, tačiau tuo pačiu turi užtikrinti ir privačių interesų apsaugą – ypač kai kalbama apie žemės nuosavybę, miškų naudojimą ir investicijas. Diskusija su Ž. Damulyte suteikė vertingų įžvalgų apie Valstybinių miškų urėdijos veiklą ir teisėkūros procesus miškų tvarkymo srityje. Tai buvo galimybė geriau suprasti, kaip teisės aktai ir teismų praktika formuoja miškų valdymą Lietuvoje, kaip galima rasti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus intereso ir kokius teisinius sprendimus reikės priimti ateityje, siekiant užtikrinti tvarų ir atsakingą miškų naudojimą
Miškų valdymo aktualijos
Valstybinės miškų tarnybos direktorius dr. Albertas Kasperavičius ir Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas pristatė Valstybinės miškų tarnybos institucijos veiklos kryptis. Diskusijoje buvo kalbama apie miškų valdymo sistemą, sprendimų priėmimo procesus ir aktualius klausimus, tokius kaip plynųjų miškų kirtimai, kurie dažnai kelia prieštaringas visuomenės reakcijas. Miškų valdymas Lietuvoje yra itin svarbus, nes jis susijęs ne tik su aplinkosaugos tikslais, bet ir su ekonominiais bei socialiniais interesais. Ekspertai aptarė, kaip teisiniai sprendimai šioje srityje subalansuoja šiuos skirtingus interesus ir kokią įtaką jie turi gamtai ir visuomenei.
NVSC vaidmuo kuriant sveikatai palankią aplinką
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Baltrušaitienė pristatė organizacijos darbo ypatumus, pasidalijo detalėmis apie kvapų ir triukšmo kontrolės sritis bei jų poveikį visuomenės sveikatai. Diskusijos metu buvo aptartos ne tik šių aplinkos veiksnių keliamų grėsmių valdymo strategijos, bet ir tai, kaip NVSC vykdo skundų tyrimus, analizuoja jų priežastis bei bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos departamentu.
Be to, buvo kalbama apie naujausius NVSC vykdomus projektus, kurie yra skirti triukšmo ir kvapų prevencijai, taip pat apie bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, kad būtų užtikrinta veiksminga ir tvari aplinkos apsauga. Diskusijos metu buvo pristatyti ir praktiniai pavyzdžiai, kaip NVSC sprendžia šias problemas vietos ir regioniniu lygmeniu, o tai leido studentams geriau suprasti teorinių žinių taikymą realiose situacijose.
Saugomų teritorijų teisinis reguliavimas
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėja Žydrė Stirbienė studentams pristatė tarnybos veiklą ir išsamiai paaiškino, kaip organizuojama saugomų teritorijų apsauga bei jų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Diskusijoje analizavome Konstitucinio teismo nutarimus, reikšmingus Saugomų teritorijų tarnybos veiklai. Diskusijos metu Žydrė Stirbienė atsakė į studentams kilusius klausimus ir pasidalijo vertinga patirtimi, kaip Lietuvoje kuriama ir įgyvendinama saugomų teritorijų teisinė sistema. Po diskusijos Viešojo saugumo akademijai buvo padovanota knyga, kuri papildys biblioteką ir taps naudingu šaltiniu studentams.
Aplinkos apsaugos departamento vaidmuo įgyvendinant valstybinę kontrolę
Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Lina Stulginskienė (VSA absolventė) ir vyr. specialistas Donatas Mikelskis, diskutavo aktualiais aplinkos valstybinės kontrolės klausimais bei atsakė į studentams iškilusius klausimus. Diskusijos dalyviams buvo įdomu sužinoti apie aplinkos apsaugos pareigūnų vykdomą taršių automobilių kontrolę, apie istorinę taršą ir jos padarinių šalinimo problemas, apie želdinių apsaugos kontrolę ir kitus aktualius klausimus. Prof. dr. Birutė Pranevičienė pabrėžė, kad tokios diskusijos leidžia ne tik praturtinti studentų žinias, bet ir kurti atvirą dialogą tarp akademinės bendruomenės ir ekspertų praktikų. „Tikiuosi, kad ateityje turėsime daugiau progų taip gilinti žinias ir keistis patirtimi“, – pridūrė ji.
