Apskritojo stalo diskusijoje „Rusijos agresija prieš Ukrainą: teisinis-politinis vertinimas“ įvardinti ir įvertinti esminiai Rusijos ir Baltarusijos veiksmų teisiniai aspektai bei galimybės kreiptis į tarptautinius teismus.

2022-02-28 vykusios nuotolinės apskritojo stalo diskusijos metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) tarptautinės teisės ekspertai ir valstybinių institucijų vadovai įvertino Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą teisinius ir politinius aspektus.

Rusijos puolimas prieš Ukrainą – beprecedentis tiek politine, tiek teisine prasme. Kartu beprecedentis ir tarptautinės bendruomenės atsakas į šią situaciją, kurį diskusijoje dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos viceministras, nuo šiandien – naujasis Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos Arnoldas Pranckevičius pavadino naująja bendrų ES valstybių veiksmų era, kuri rodo užsienio politikos doktrinos pokyčius, pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Vokietija. Šie bendri veiksmai reikš pokyčius ir energetikos, kovos su dezinformacija politikoje, kuriami nauji įrankiai, kurie turės ilgalaikį poveikį.

2022 m. atsinaujinusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia buvo marionetinių teritorinių darinių pripažinimas Rusijoje. Prof. Saulius Katuoka, vertindamas šį Rusijos sprendimą pripažinti Donecką ir Luhanską, įvardino valstybingumo kriterijus, kurių šie dariniai neatitiko. Jie neturi valstybėms būdingų požymių, todėl pats jų pripažinimo faktas gali būti vertinamas kaip pagrindinių tarptautinės teisės principų: nesikišimo į valstybės vidaus reikalus, pagarbos valstybės suverenitetui bei teritorinio vientisumo – pažeidimas.

Tarptautinės teisinės atsakomybės požiūriu prof. S. Katuoka ir prof. Justinas Žilinskas pareiškė, kad:

• nors tarptautinio agresijos nusikaltimo konstatavimas yra Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos kompetencija, šioje situacijoje to padaryti nepavyko dėl Rusijos vetavimo. Tačiau nėra jokių abejonių, kad Rusijos veiksmai atitinka agresijos apibrėžimą, pateiktą JT dokumentuose, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statute (toliau – statutas), tarptautinėje teismų praktikoje;
• agresijos apibrėžimas apima ir leidimą naudotis savo teritorija kitos šalies užpuolimo tikslais, todėl galima kalbėti ir apie Baltarusijos tarptautinę teisinę atsakomybę;
• agresijos metu Rusijos vykdomi karo veiksmai gali būti vertinami ir kaip kiti tarptautiniai nusikaltimai, už kuriuos numatoma atsakomybė (karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui) ir kurie taip pat gali būti tiriami tarptautiniuose teismuose;

Nors nei Rusija, nei Ukraina nėra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statuto narės (tačiau Ukraina yra pripažinusi šio teismo jurisdikciją konkrečiai situacijai), kitos valstybės statuto narės gali kreiptis į šį teismą dėl Ukrainos teritorijoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų, ką ir padarė Lietuva.

Renginio metu tarptautinės teisės požiūriu įvertinti ne tik pastarojo meto įvykiai, bet ir  Rusijos argumentai, siekiant pateisinti kitos šalies užpuolimą. Rusija naudojosi preventyvios savigynos ir humanitarinės intervencijos argumentais, siekdama pateisinti įsiveržimą į kitos valstybės teritoriją, tačiau nei vienas iš jų nėra pagrįstas: Rusija nebuvo užpulta (savigyna galima tik dėl tuoj pat įvyksiančio ginkluoto užpuolimo), Rusija nepateikė jokių duomenų apie neva vykdomą rusakalbių žmonių genocidą. Ir Rusija, žinoma, visiškai nesilaiko savigynos proporcingumo reikalavimų, kas leidžia konstatuoti, kad apie jokią savigyną negali būti nei kalbos.

Diskusijoje svarstyti ateityje galimi sprendimai. Prof. J. Žilinskas, pasisakydamas apie užsienio valstybių  Ukrainai teikiamą paramą ginklais, teigė, kad tokie veiksmai yra visiškai suderinami su tarptautine teise ir nėra vertinami kaip įsitraukimas į ginkluotą konfliktą. Rusija tai gali laikyti nedraugišku veiksmu, bet ne įsitraukimu į karą. Tuo tarpu, profesoriaus nuomone, neskraidymo zonos virš Ukrainos nustatymas NATO pajėgomis reikštų aktyvius karinius veiksmus, nes reikėtų sunaikinti Rusijos atsivežtas oro gynybos sistemas, o tai jau reikštų NATO šalių įsitraukimą į karą.

Nagrinėtas ir Rusijos narysčių stabdymo ar net pašalinimo iš tarptautinių organizacijų klausimas. Diskusijoje dalyvavusi Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė patvirtino, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja kovo mėnesį svarstys Rusijos pašalinimo iš šios organizacijos klausimą, šiuo metu jos narystė yra sustabdyta. Kartu L. Andrikienė priminė, kad kalbama ne apie vieną, o dvi valstybes agresores.

MRU lektorė ir politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį į tai, kad autoritariniai režimai veikia pagal savo logiką, ir bendradarbiavimas su jais visada yra didžiulė rizika, kurią Europa ilgą laiką ignoravo. Dabar V. Putinas, negavęs greitos pergalės, įvarė save į kampą, ir jam išėjimo iš situacijos tiesiog nebėra. Bet taip pat nežinia, kokias Kremliaus reakcijas dar išprovokuos toks staigus bei griežtas Europos atsakas.

Diskusija yra pirmasis Rusijos agresijos Ukrainoje vertinimas tarptautinės teisės požiūriu Lietuvoje. Diskusiją surengė MRU Teisės mokykla, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetu ir Užsienio reikalų ministerija.

Diskusijos įrašas pasiekiamas čia.