Išgirdus žodį „Brazilija“, daugeliui prieš akis išnyra nuostabus paveikslas – su triukšmingais sambos šokėjais, šėlstančiais karnavale, palmėmis, vaiskia saule ir dangaus žydryne. Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto magistrantūros studijų antrakursė Lina Matiukaitė, studijuojanti komunikaciją ir kūrybines technologijas, net nesvajojo, kad toks vaizdas vieną dieną taps realybe ir ji atsidurs saulėtoje Brazilijoje. Tačiau jos aktyvumas, nuotykių troškimas bei noras keliauti nugalėjo, kai savo studentiškame pašte rado kvietimą-pasiūlymą sudalyvauti Švietimo mainų fondo programoje ir teikti paraišką atlikti praktiką lituanistinėje mokykloje pasirinktoje šalyje. Lina pasinaudojo šia galimybe, kuri tapo ne tik įkvepiančia patirtimi, bet ir vienu didžiausių gyvenimo nuotykiu.
Noras „pabėgti“ nuo lietuviškos žiemos ir aplankyti garsųjį Brazilijos karnavalą
„Pamačiusi Švietimo mainų paramos fondo kvietimą teikti paraiškas praktikai lituanistinėse mokyklose, peržvelgiau sąrašą ir išsirinkau šalį, kurioje labiausiai nesitikėjau egzistuojant lituanistinę mokyklą. Taip pat patraukė mokyklos direktorės aprašas – be galo jaukus, draugiškas ir šiltas. Dėl to priėmiau spontanišką sprendimą ir pasirinkau Braziliją“. Mergina neslepia, kad dar viena priežastis rinktis šią šalį – sena svajonė „pabėgti“ nuo lietuviškos žiemos, todėl rinkosi šalį, kurioje sausį-gegužę būtų vasara ir saulė. „Na ir žinoma, kuris iš mūsų nesvajoja aplankyti garsiojo Brazilijos karnavalo? Ar tai buvo dar viena priežastis rinktis šią šalį? Tikrai taip! Tačiau čia atvykus priežasčių atsirado dar daugiau“, – juokėsi, prisiminusi savo jaudulį, pildant paraišką, MRU studentė Lina Matiukaitė.
Laimėjus atrankos konkursą, L. Matiukaitę pasirinko lituanistinės mokyklos „Vilnis“ direktorė Rūta Meškauskienė, kuri ir pakvietė atlikti praktiką. Švietimo mainų fondas Linai skyrė stipendiją, tad įsigyti bilietą ir nuvykti į San Paulą nebuvo jokių kliūčių. Tik atvykus į Braziliją labiausiai nustebino kultūriniai skirtumai, tačiau šauni lituanistinės mokyklos kompanija padėjo lengvai adaptuotis ir mėgautis savo darbu.
Pirmieji įspūdžiai: saulė, milžiniško dydžio maisto porcijos restoranuose ir gigantiški vabalai!
„Pirmieji įspūdžiai tik išlipus iš lėktuvo buvo – „Kaip šilta!!!!!“. Oras čia – tobulas. Saulė iškart privertė šypsotis ir džiaugtis. Apsistojau San Paule, lituanistinės mokyklos „Vilnis“ direktorės Rūtos namuose. Rūta Meškauskienė – mokyklėlės siela ir visų mokinių draugė. Tai nuostabi moteris su puikiu humoro jausmu, didele širdimi ir atsidavimu Lietuvai, lietuvių kalbai ir idėjai burti lietuvių kalbos norinčius išmokti žmones, tiek jaunus, tiek ir vyresnio amžiaus“, – nuoširdžiai džiaugėsi šiltu priėmimu L. Matiukaitė.
Mergina iš anksto buvo įspėta, kad gatvėse būtina elgtis atsargiai, ir stengtis neparodyti, kad yra užsienietė. Visgi nusikalstamumas Brazilijoje yra gana didelis, todėl nuolat tenka būti budriam. Pradžioje daugelį atvykėlių tai šiek tiek išgąsdina, tačiau pabuvus ilgiau, nėra taip baisu. Anot MRU studentės, saugotis turi, tačiau kartu Brazilijoje yra ir be galo daug įdomių, draugiškų žmonių, kurie linkę padėti, daug šypsosi ir net jei nesupranti jų kalbos, vis tiek bando su tavimi kalbėtis bei nepalikti nuošalyje. „Apskritai Brazilijoje viskas atrodo lyg būtų padidinta kelis kartus – žmonių šypsenos, maisto porcijos, augalai, medžiai ir... vabalai“, - sako Lina.
Atlikdama praktiką Brazilijos lituanistinėje mokykloje pritaikė ir profesines kompetencijas, įgytas studijų metu
Kaip pasakojo Lina, San Paule, esančioje lituanistinėje mokykloje „Vilnis“ mokosi lietuvių kilmės brazilai, kurių seneliai ar proseneliai buvo lietuviai, todėl jie nusprendė, kad nori susipažinti su lietuvių kalba. Įdomu tai, kad mokinių amžius vyrauja nuo 4 iki 70 metų. Iš viso lituanistinėje mokykloje tuo metu mokėsi 31 mokinys. Tik pradėjusi juos mokyti lietuvių kalbos Lina suprato, kokia ji sunki ir unikali. „Sunkiausia mokiniams suprasti lietuvių kalbos linksnių sistemą ir priešdėlius, bet visi mokiniai yra motyvuoti ir užsidegę mokytis“, - įspūdžiais dalinosi mergina.
MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto antrakursė ne tik atliko praktiką lituanistinėje mokykloje, bet ir tris dienas per savaitę praktikavosi Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate San Paule. Anot. L. Matiukaitės, tai buvo ypač įdomi ir naudinga patirtis. „Turėjau progą susipažinti su konsuline veikla, konsulato darbo ypatumais ir išbandyti save diplomatinės komunikacijos srityje. Teko pritaikyti ir komunikacijos ir kūrybinių technologijų studijų metu įgytas žinias, administruojant socialinių tinklų paskyras lietuvių ir portugalų kalbomis bei kuriant renginių scenarijus.“.
Nebijoti patirti didįjį gyvenimo nuotykį – pažinti kitą kultūrą per žmones, maistą, muziką ir nuoširdžias šypsenas
„Džiaugiuosi, kad Brazilija man netapo turistine kelione, o turėjau pakankamai laiko artimiau susipažinti su šios šalies kultūriniais ypatumais. Ši šalis įdomi ir dėl čia gyvenančių lietuvių ir jų istorijų. Dėl to, visa mano patirtis tikru, gyvu mokymusi iš sutiktų unikalių žmonių, saugančių lietuvybę savo širdyse ir mylinčių lietuvišką žodį“. Nors dėl pandemijos kelionės tampa komplikuotos, mergina savo bendraamžius ragina domėtis studentiškomis studijų mainų, praktikos ar savanorystės programomis, kurių metu galima nuvykti ne tik į Braziliją, bet ir į bet kurį pasirinktą pasaulio kampelį. „Svarbiausia nebijoti ir domėtis siūlomomis galimybėmis. Nesvarbu, ką pasirinksite – mano patarimas – stenkitės „patirti“ žmones, nebijokite ragauti, pažinti, mėgautis muzika ir šypsotis. Visos negandos ir ribojimai keliauti pasibaigs ir kiekvienas jaunas žmogus vėl galės rasti tai, kas jam įdomu, naudinga. Būdama Brazilijoje, aš radau žmones, jų šilumą, nuoširdumą, jų Lietuvą. Tai man buvo ir yra didžiausias lobis, kurį kaip brangią vertybę parsivežiau namo“, - pasakoja Lina Matiukaitė.