Magistrantūros laipsnio studentė Yeshna Aodhorah, iš Mauricijaus, savo studijų Mykolo Romerio universitete (MRU) metu turėjo daugybę pirmų kartų. Būdama Vilniuje, toli nuo savo gimtųjų namų, studentė pirmą kartą pamatė sniegą, šventė Divali (šviesų festivalį). 23-ejų metų mergina, laimėjusi „Erasmus Mundus“ stipendiją, kartu su studentais iš Brazilijos, Filipinų, Nigerijos ir kitų valstybių, pradėjo studijas Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu Europos jungtinės magistrantūros studijų programoje. Į klausimus Yeshna atsakinėjo MRU Studentų namuose, baigusi kepti saldėsius savo kaimynams.
- Kodėl atvykote į Vilnių?
Atvykau studijuoti Europos jungtinę Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu magistrantūros studijų programą. Mauricijaus universitete įgijau psichologijos bakalauro laipsnį. Norėjau studijuoti tarptautinę programą užsienyje, praplėsti savo akiratį bei įgyti daugiau kompetencijų. Pateikiau paraišką studijuoti šioje programoje Mykolo Romerio universitete, Lietuvoje bei dar kituose trijuose universitetuose: Latvijoje, Slovakijoje ir Portugalijoje. Galiausiai atvykau į Vilnių, laimėjusi „Erasmus Mundus“ stipendiją.
- Ką žinojote apie Lietuvą prieš atvykstant?
Nežinojau nieko. Daugiau išsiaiškinti padėjo Google. Pastebėjau, kad Lietuva turi daug gerų atsiliepimų, tačiau nemaniau, kad čia taip bus šalta. Žvarbus oras tikrai šokiravo. Dabar Mauricijuje yra apie 27 laipsnius šilumos, o Vilniuje itin šalta.
- Tai jūsų pirmoji žiema toli nuo namų?
Taip, dar nesu buvusi šalyje su šaltuoju žiemos sezonu. Niekada nemačiau sniego. Tai mano pirmoji žiema toli nuo namų, šeimos ir draugų. Man pasisekė, kad mano tėvai, o ypač tėtis, mane labai palaiko.
- Ar anksčiau esate buvusi Europoje?
Taip, 2019 metais tris mėnesius praleidau Atėnuose, Graikijoje, pagal „Erasmus +” mainų programą. Man ten labai patiko, todėl ir norėjau grįžti į Europą. Graikijoje buvo pirmas kartas, kuomet buvau viena, turėjau gyventi savarankiškai, priiminėti savarankiškus sprendimus. Mauricijaus Respublika yra izoliuota, tad „Erasmus Mundus“ programa buvo lyg stebuklas atvėręs daugybę galimybių.
- Kokių skirtumų pastebėjote tarp Lietuvos ir Mauricijaus?
Mauricijuje vieni kitus pažįsta ir prireikus, ištiesia pagalbos ranką, niekuomet nesi vienas. Čia, kaip jau minėjau, turiu būti savarankiška. Man tai puikus laikas augti, patirti nuotykius bei atrasti savo potencialą. Taip pat noriu pabrėžti, jog Mauricijaus Respublika yra daugiakultūriška šalis, piliečiai yra itin atviri, pavyzdžiui: kuomet į Maricijų atvyksta turistai, mes stengiamės prie jų prisitaikyti, norime susipažinti su kitomis kultūromis. Kitas didelis skirtumas, kurį pastebėjau Vilniuje, yra plastikinių maišelių naudojimas. Plastikiniai buteliai, maišeliai bei šaukštai Mauricijuje yra uždrausti. Plastikinių maišelių draudimas įsigaliojo maždaug prieš 10 metų, o praeitais metais buvo uždrausti ir plastikiniai šaukštai. Dabar naudojame bambuką, kuris pakeičia maisto skonį, tad tai nėra tobula alternatyva. Atvykusi čia ir vėl pripratau naudoti plastiką, mano draugai iš Mauricijaus būtų šokiruoti, jei sužinotų, kiek jo suvartoju. Namuose vietoje plastiko naudojame medžiaginius maišelius.
- Minėjote, kad domitės Lietuvos istorija ir neseniai aplankėte KGB muziejų.
Taip, lankiausi KGB muziejuje Vilniuje. Turiu pasakyti, kad po šio apsilankymo išėjau pasikeitusi. Tapau jautresne Lietuvos kultūrai, pradėjau labiau suprasti, kodėl ši šalis yra tokia, kokia yra.
- Kokie jūsų planai pabaigus studijas?
Tikiuosi susirasti darbą Europoje. Mano šalis yra itin maža, tad Europoje turėčiau daugiau galimybių. Galbūt vyksiu į Jungtinę Karalystę. Laikas parodys.
