Artėjant naujajam studijų ir mokslo sezonui apie šių metų stojimu rezultatus ir iššūkius su Mykolo Romerio universiteto rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi kalbasi Vaidotas Norkus.
Gerbiamas Rektoriau, kaip vertintumėt bendrus šių metų stojimo rezultatus?
Mykolo Romerio universitetas – specializuotas socialinių mokslų universitetas, pastaraisiais metais išsigryninęs savo stipriuosius teisės, visuomenės saugumo, viešojo valdymo mokslo ir studijų branduolius, kuriuos papildo psichologijos, edukologijos, informacinių technologijų, ekonomikos ir kitos socialinių mokslų kryptys. Šiuo keliu nuosekliai ir kryptingai žengiame pirmyn.
Šiemet pagal bendrą pageidavimų skaičių, stojančiųjų į socialinių mokslų sritį Mykolo Romerio universitetas (MRU) buvo antras tarp visų Lietuvos universitetų. Žinoma, pagal bendrą stojančiųjų skaičių negalime būti lyginami ir konkuruoti su plačios aprėpties klasikiniais arba technologinio profilio universitetais, kuriuose socialiniai mokslai sudaro tik tam tikrą, paprastai gerokai mažesnę dalį.
Nors palyginus su pernai įstojusių į bakalauro studijas skaičius mažėjo, universiteto profilį atitinkančios stipriausios bakalauro studijų programos surinko pakankamą studijuojančių skaičių ir rentabilios studentų grupės yra suformuotos. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar viešai skelbiami LAMA BPO duomenys apima tik įstojusius į I pakopos programas.
Tačiau jie neatspindi bendro vaizdo, kadangi nėra įtraukti institucinio, taip pat magistrantūros, užsienio studentų priėmimo rezultatai. Taigi iš viso universitetą naujai papildė apie 1 600 studijuojančių žmonių.
Kokie stojimų į magistrantūrą rezultatai?
Stojimų į magistrantūrą rezultatai šiemet maloniai nustebino. Į aukšto lygio magistrantūros programas priėmėme šiek tiek daugiau studentų negu pernai - virš 800. Įdomus faktas, kad daugiau kaip pusę stojusiųjų buvo iš kitų universitetų, daugiausia – iš VU.
Šie rezultatai rodo, kad MRU išsiskiria unikaliomis ir stipriomis socialinių mokslų magistrantūros programomis, kurių neturi kiti universitetai. Stojantys į magistrantūrą itin tikslingai ir atsakingai renkasi studijas, jie ypač kritiškai vertina turinį ir kokybę, tad toks didelis stojančiųjų skaičius – mums didelis įvertinimas.
Kokias tendencijas ir galimybes įžvelgiate dėl užsienio studentų, jų pritraukimo?
Užsienio studentų skaičius mūsų universitete auga. Matome nemažai potencialo ir galimybių, kurias sieksime dar labiau išnaudoti šį mokslo sezoną. Šiemet į MRU atvyksta apie 350 naujų užsienio studentų, iš jų 150 sieks laipsnio diplomo, kiti - pagal Erasmus+ programą.
Šiemet universitete studijuos jaunuoliai iš 39 pasaulio valstybių. Keičiasi ir plečiasi atvykstančių studijuoti geografija – daugiausia studentų tradiciškai atvyko iš Ukrainos ir Prancūzijos – su šių šalių universitetais MRU daug metų bendradarbiauja ir mokslo, ir studijų srityse.
Ypač džiaugiamės, kad ženkliai auga studentų iš Ukrainos skaičius. Su šios šalies universitetais bendradarbiavimą stiprinsime dar labiau.
Gausėja studentų ir iš kitų Vakarų Europos šalių, tokių kaip Italija, Vokietija, Ispanija. Turime studentų grupes iš Turkijos ir Bangladešo.
Džiugu, kad iš šiemet skirtų 70 valstybinių stipendijų užsienio studentams net 22 gavo atvykstantys studijuoti į MRU, tad prie universiteto bendruomenės prisijungs motyvuoti ir stiprūs jaunuoliai.
Šiemet ir dvylika jungtinės studijų programos „Informatika ir skaitmeninis turinys“ lietuvių studentų keliauja tęsti studijų į Pietų Korėjos Dongseo universitetą, kuris yra strateginis MRU partneris.
Negaliu nepaklausti – kokia universiteto finansinė situacija?
Laukiau šito klausimo (šypsosi). O kalbant rimčiau, dėl minimalaus stojamojo balo, programų rentabilumo ribos įvedimo šiemet MRU nepriėmė apie 400 stojančiųjų į bakalauro studijas, kai kuriems teikusiems prašymus pritrūko ir kelių dešimtųjų, tačiau jiems teko rinktis studijas kolegijose arba užsienio universitetuose, kurie netaiko minimalaus stojamojo balo reikalavimo. Taip pat ženkliai mažėjo ir valstybės finansavimas socialinių mokslų studijoms.
Tačiau Mykolo Romerio universitetas palaiko aukštojo mokslo reformą, supranta jos svarbą valstybei, studijų ir mokslo kokybės kėlimo būtinybę, todėl šiuos pokyčius prognozavo ir jiems pasiruošė.
Jau pernai įdiegėme inovatyvią finansų valdymo sistemą, optimizavome kaštus, per tikrai trumpą laiką įgyvendinome struktūrinę administracinę pertvarką. Tad net ir mažėjant stojančiųjų į bakalauro studijas skaičiui, universitetas šiemet turi teigiamą ir subalansuotą biudžetą.
Tai didžiulis universitete dirbančių, juo tikinčių, savo jėgas ir širdį atiduodančių žmonių nuopelnas. Šių metų rezultatai rodo, kad siekdami bendro tikslo galime tikrai daug. Bendromis pastangomis, glaudžiai bendradarbiaujant programų vadovams, dėstytojams, administracijai, studentų atstovybei (MRUSA) įmanoma pasiekti išties gerų rezultatų. Ir visiems už šias pastangas ir rezultatus noriu nuoširdžiai padėkoti.
Kokius svarbiausius darbus esate suplanavę naujam mokslo ir studijų sezonui?
Naujame mokslo sezone laukia tikrai daug iššūkių. Mes ir toliau aktyviai dalyvausime aukštojo mokslo tinklo pertvarkos procesuose, tęsime pradėtas diskusijas su Švietimo ir mokslo ministerija, Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, socialiniais partneriais. Tuo pačiu auginsime ir stiprinsime dėstytojų ir mokslininkų potencialą, sieksime užtikrinti aukštą studijų ir mokslo kokybę.
Manau, kad universiteto tolimesnei sėkmingai raidai labai reikia vieningos, susitelkusios bendruomenės, todėl svarbus kuo aktyvesnis jos įsitraukimas į universiteto valdymo procesus. Mūsų socialinė misija nesikeičia – aktyviai dalyvauti valstybės valdymo, saugumo užtikrinimo procesuose, prisidėti prie valstybės augimo ir pažangos stiprinimo.
Dėkoju už pokalbį.