Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Agota Giedrė Raišienė kartu su studentais sukūrė inovatyvų e-produktą - multisensorinės mokomosios knygos prototipą, skirtą klausos negalią turintiems asmenims, kurie susiduria su skaitymo sunkumais ir mieliau renkasi audio knygas bei vaizdo įrašus.
„Kai nuotolinis darbas tapo ne išimtimi ar naujove, bet kasdienybe, verbalinis komunikavimas organizacijose pasikeitė. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, žymiai dažniau su bendradarbiais ir klientais bendraujame raštu. Kita vertus, technologinės nuotolinio sinchroninio komunikavimo priemonės taip pat patobulėjo, todėl klausos negalią turinčių žmonių darbo, profesinių pasirinkimų ir karjeros galimybės prasiplėtė. Multisensorinė e-knyga „Svajoju apie vadovavimą ir savo verslą. Įkvėpimo knyga pritaikyta žmonėms su klausos negalia“ skirta padrąsinti skaitytojus kelti sau ambicingus tikslus, studijuoti aukštosiose mokyklose, imtis naujų veiklų, plėtoti verslo idėjas, nevengti kandidatuoti į įvairesnes pozicijas šiuolaikinėse įmonėse – pažangios organizacijos vis geriau supranta darbuotojų įvairovės teikiamą vertę“, - sako knygos idėjos autorė prof. dr. Agota Giedrė Raišienė, Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijos vadovė.
„Knygą kūrėme kartu su MRU Elektroninio verslo vadybos studijų programos magistrantais, kuriems dėsčiau Inovacijų vadybos ir komunikacijos dalyką. Sužavėti pasiūlymo praktiškai išmėginti, ką reiškia kurti ir visuomenei pristatyti inovatyvų produktą, kolegos pasiryžo prisidėti prie idėjos įgyvendinimo. Knygos parengimui prireikė skirtingų kompetencijų: nuo mini paskaitų pasirinkta organizacijų vadybos tema skaitymo, filmavimo, video montavimo bei įrašų garso redagavimo iki knygos formato ir funkcionalumo programavimo. Pastarasis iššūkis buvo visų svarbiausias, kadangi būtent programavimo dalis neleido multisensorinei knygai virsti realybe anksčiau. Turiu pripažinti, kad kai kolega magistrantas Gvidas Šniolis, dirbantis NET programuotoju, sutiko dalyvauti projekte, kurį laiką nerimavau, kaip seksis. Iki tol sutiktiems programuotojams užduotis rodydavosi paprasta tik iš pradžių, prieš pradedant darbą,“ – pasakodama šypsosi profesorė. – „Už bendradarbiavimą ir reikšmingą indėlį esu dėkinga visiems e-knygos bendrakūrėjams MRU studentams: Dianai Vaitkevičienei, Olivijai Pupšytei, Dominykai Norvilaitei, Arvydui Rūgiui, Justinai Stadalnykaitei, Ramintai Zlatkutei, Danieliui Naujikui, Eglei Pečienei, Lukui Kodžiui, Simonui Juozapui Raišiui ir Gvidui Šnioliui. Noriu pabrėžti, jog prie e-knygos įgyvendinimo esmingai prisidėjo Lietuvių gestų kalbos vertimo centras, kurio specialistai išvertė videopaskaitas į gestų kalbą. Be video gestų kalba ši e-knyga prarastų savo specifinę paskirtį.“
MRU sukurta multisensorinė e-knyga „Svajoju apie vadovavimą ir savo verslą. Įkvėpimo knyga pritaikyta žmonėms su klausos negalia“ bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 dieną 12 valandą vyksiančioje diskusijoje, kurioje dalyviai kalbėsis, kaip paskatinti žmones su klausos negalia drąsiau imtis iniciatyvos studijuoti, rinktis vadybos žinių ir kompetencijų reikalaujančias profesijas.
Diskusiją moderuos prof. dr. Agota Giedrė Raišienė. Diskusijoje dalyvaus Jovita Kont - vienintelė kurčioji finansų konsultantė visoje Lietuvoje, bendraujanti gestų kalba, Donatas Počešiūnas - architektas, stažavęsis Gallaudeto kurčiųjų universitete Vašingtone (JAV), Gvidas Šniolis – laisvai samdomas .NET programuotojas, Andrius Barisevičius, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro patarėjas ir VIKO lietuvių gestų kalbos dėstytojas, Rasa Rudaitienė - šokio ir judesio terapeutė, šokių studijos "Ypatinga studija" pedagogė, dr. Jolita Gečienė - Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos vadovė, MRU doktorantė Laura Gardziulevičienė - asociacijos „Padėkime vaikams“ steigėja ir vadovė ir Eglė Pėčienė - nevyriausybinės organizacijos "Gelbėkit vaikus" savanorė.
Knygų mugėje MRU pristatoma inovatyvi multisensorinė knyga demonstruoja, kaip technologiniai sprendimai gali padėti padidinti informacijos ir žinių prieinamumą negalią turintiems žmonėms, netiesiogiai pagerinti jų darbo ir karjeros galimybes. Produkto sukūrimas taip pat iliustruoja skirtingų mokslo sričių atstovų kūrybinio bendradarbiavimo galią, išryškina mokslo, švietimo ir ugdymo organizacijų imlumą inovacijoms, dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų poreikį.