Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys prof. David Schultz.
Istorinė atmintis yra trumpalaikė. Mes greitai pamirštame praeitį. Ypač kai tokia praeitis jau yra gana tolima. Tokiu atveju, jau nesant gyvų, kurie tą istoriją dar prisimintų, mes turime kliautis antriniais šaltiniais, kad apie tai sužinotume. Tokia situacija klostosi dabar, kai gyvoji atmintis apie Antrąjį Pasaulinį Karą baigia išblėsti, o Rusijos invazija į Ukrainą verčia daryti palyginimus.
Filosofas Džordžas Santayana yra žymus savo posakiu, jog tie, kurie nepasimoko iš istorijos yra pasmerkti kartoti jos klaidas. Lygiai taip pat filosofas Georgas Hėgelis teigė, jog vienintelė istorijos pamoka yra tai, kad mes iš istorijos nepasimokome. Šie aforizmai kalba apie blėstančią istorinę atmintį, kai tiesioginę istorinę patirtį keičia antriniai pasakojimai. Istorinė atmintis yra susijusi su ją patyrusiomis kartomis.
Kiekviena nauja karta sulaukia pilnametystės paauglystėje ir patiria kokį nors svarbų įvykį ar įvykius, kurie formuoja kolektyvinę tapatybę. Tai yra įvykiai, apie kuriuos kalba tos kartos žmonės, sakydami: „Kur tu buvai kai..?“ Arba jie tampa emocijų ar prielaidų apie pasaulį tam tikrais žymenimis, kurie daro įtaką jų mąstymui ir pasaulio suvokimui. Tai yra kartų vertybių rinkinys, pagrįstas istorinių prisiminimų ir patirčių visuma.
Ši kartų įtaka pasireiškia maždaug po 20 metų, kai ankstesnė karta, paveikta savo paauglystės išgyvenimų, išeina ir ją pakeičia nauja karta, dabar pasirengusi veikti pagal savo paauglystėje susiformavusias vertybes. Politinius pokyčius iš dalies lemia kartų kaita, kai kiekviena nauja karta veikia pagal savo istorinius prisiminimus iš pirmų lūpų ir pamiršta ankstesnės kartos politinius prisiminimus. Tai yra pasaulis, kuriame mes gyvename dabar, kai tiek daug išgyventų patirčių pamažu nyksta, tampa amžiams prarastomis iš jų betarpiškai išmoktų pamokų prasme.
Šiuo metu JAV gyvena dvi kartos: tyliosios kartos vaikai, gimę 1924–1944 m., ir kūdikių bumo vaikai, gimę 1945–1960 m. (arba 1964 m. kai kuriais atvejais), užaugę pasaulyje, kurį apibūdina daugybė įvykių, kuriuos patyrė patys. Tai yra ir Didžioji Depresija, Naujasis kursas, Antrais Pasaulinis Karas, Korėjos Karas, 1960-ieji, bei Kenedžių ir Martino Liuterio Kingo nužudymas. Šioms kartoms išeinant, jas pakeičia nauja tūkstantmečio vaikų (1982-1996 m.) ir Z (1997-2010 m.) karta, kurioms trūksta tiesioginės istorinės atminties apie ankstesnes kartas. Gali net būti, kad jiems netgi trūksta antrinės atminties apie tėvus ar senelius, kurie patyrė šiuos įvykius.
Kodėl ši kartų kaita yra svarbi? Sakykime, kalbame apie žmones, išgyvenusius Hitlerio iškilimą ir Antrąjį Pasaulinį Karą. Jie matė bergždžias Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Neville'o Chamberlaino pastangas nuraminti Hitlerį, atiduodant jam dalį Čekoslovakijos ir paskelbiant „taiką mūsų laikams“. Tačiau vos po metų Vokietija įsiveržė į Lenkiją. Jie taip pat patyrė Pearl Harboro bombardavimą, Antrojo Pasaulinio Karo sėjamą mirtį ir siaubą bei žydų ir kitų žmonių genocidą visoje Europoje. Tai buvo ne tolimi prisiminimai, o jų faktiškai išgyventi įvykiai.
Dabar žmonių, kurie visa tai išgyveno, greitai jau nebebus. Greitai mes gyvensime pasaulyje, kuriame nebus Holokaustą išgyvenusių žmonių, Antrojo Pasaulinio Karo pabėgėlių ar veteranų. Prisiminimai iš pirmų lūpų ir šių žmonių išgyvenimai išnyks, o naujos kartos, neturinčios tokios patirties, suaugs ir vadovaus šaliai. Kokios bus istorijos pamokos? Kiek bus prarasta, kaip išpranašavo Santajana ir Hegelis?
Atmintis, susieta su kartų kaita, neapsiriboja vien Jungtinėmis Valstijomis. Kartų kaita vyksta ir Europoje, įskaitant Ukrainą bei Rusiją. Vladimiras Putinas gimė praėjus septyniems metams nuo Antrojo Pasaulinio Karo pabaigos. Jis tiesiogiai su karu nesusidūrė ir buvo vos vienerių metų amžiaus kai mirė Stalinas. Putinas užaugo Šaltojo Karo apibrėžtame pasaulyje, kai jo mintyse SSRS buvo didi, o pasaulį apibrėžė aiškios geopolitinės linijos. Jis pamiršo nacių savo šaliai sukeltą karo skausmą ir, regis, manė, kad pasaulis, kuriame jis užaugo kartu su Ukraina ir buvusiomis sovietinėmis respublikomis, priklausiusiomis ir Rusijos imperijai, buvo toks, koks turėtų būti ir šiandien.
Tačiau Putino kartos pasaulio supratimui taip pat ateina pabaiga. Pusė jei ne daugiau Rusijos, Ukrainos ir kitų regiono valstybių gyventojų išaugo po Berlyno sienos griuvimo ir SSRS žlugimo. Jų kolektyviniai prisiminimai gerokai skiriasi nuo išeinančių kartų. Beveik per 15 dėstymo metų Rytų ir Vidurio Europoje bei Rusijoje prognozavau, kad tikroji kartų kaita įvyks tada, kai praeis ir pasikeis Antrojo Pasaulinio Karo ir Šaltojo Karo kartos.
Geros naujienos yra tai, kad nauja karta turi galimybę iš naujo išrasti pasaulį ir Putinui galiausiai gali nepavykti laimėti prieš kartų kaitą. Bloga žinia, kaip matome per Rusijos invaziją į Ukrainą, yra ta, kad istorijos pamokos dažnai pamirštamos.